Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Sociologija>Visagino miesto integracijos į Lietuvos valstybę proceso tyrimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Visagino miesto integracijos į Lietuvos valstybę proceso tyrimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435
Aprašymas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Tyrimo metodologija: tikslai, uždaviniai, hipotezės, atranka. Tyrimo rezultatai: bendri duomenys, hipotezių tikrinimas. Hipotezės: tikėtina, kad visaginiečiai dabartinę Visagino miesto situaciją vertina kaip nestabilią ir sunkią ekonomiškai; Tikėtina, kad Visagino miesto gyventojai, priėmus sprendimą uždaryti IAE, su nerimu žvelgia į ateitį bei galvoja, kad miestas patirs nuosmukį; Tikėtina, kad Visagino miesto gyventojams Lietuvos valstybė nėra kultūrinės bei pilietinės traukos centras; Tikėtina, kad visaginiečių valstybinės kalbos žinios yra paviršutiniškos; Tikėtina, kad Vilniaus miesto gyventojai jaučia baimę bei psichologinę įtampą dėl IAE; Tikėtina, kad sostinės gyventojai mano, kad Visagino miestas praradęs atominės energetikos svarbą, patirs nuosmukį. Išvados. Priedai.

Ištrauka

Šiuo metu yra ypač daug diskutuojama apie Ignalinos atominę elektrinę (IAE), jos saugumą, naudingumą bei uždarymą. Ši problema įgavo tarptautinį mastą. Ignalinos atominės jėgainės saugumu susirūpino kaimyninės šalys (Latvija, Baltarusija). Taip pat jos veiklos nutraukimas tapo viena iš Lietuvos įstojimo į ES sąlygų.
Kitas šios problemos aspektas yra tarsi nepastebimas. IAE uždarymas negali būti nagrinėjamas pamirštant jėgainėje dirbančius bei su ja susijusius žmones. IAE įkūrimas neatsiejamas nuo energetikų miesto, Visagino, įkūrimo. Net ir uždarius atominę jėgainę miestas bei jo gyventojai liks. Visagino miesto atsiradimas bei jo funkcionavimas yra labai tampriai susijęs su IAE. Šis miestas, netekęs nuolatinio savo palydovo, susidurs su daugybe sunkumų.
Visagino miestas yra jauniausias Lietuvos miestas, o jo atsiradimo istorija yra specifinė. Miesto atsiradimą galima laikyti viena iš komunistinio režimo "grand" idėjų. IAE bei Visagino miesto atsiradimas ir vystymasis nebuvo planuojamas jokiame Lietuvos teritorinio vystymosi etape. Šie svarbūs sprendimai dėl branduolinio objekto statybos buvo priimti ne Lietuvoje, todėl natūralu, kad visuomenės požiūriu šis darinys apibudinamas kaip "svetimkūnis". Tačiau negalima paneigti šio IAE ir energetikos miesto svarbos. Specifinė šio miesto istorija, jo svarba bei problemos aktualumas paskatino mane išsamiau patyrinėti Visagino integracijos į Lietuvos valstybę procesą.
Moderniose pramoninėse valstybėse miestų, siejamų su tam tikra industrine šaka, kūrimas tapo neišvengiamas. Viena iš priežasčių – ekonominės gerovės siekimas. Tačiau negalima pamiršti ir "tobulo" miesto bei visuomenės vizijos. Miestas kuriamas "tvarkingas", "gražus", pagal iš anksto numatytą planą. Buvo sudaryta speciali komisija, kuri atominės elektrinės statybai išžvalgė kelias dešimtis vietų Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse. Atominių objektų statybos specifika bei griežti režimo reikalavimai diktavo ypatingas sąlygas. Atlikus techninę ir ekonominę analizę buvo pasirinkta vieta ties Drūkšių ežeru. Ji geriausiai atitiko tuometinius reikalavimus, keliamus atominiams objektams: miškingas, mažai apgyvendintas kraštas, nutolęs nuo kultūros ir pramonės centrų. Pirmaisiais miesto gyventojais tapo statybininkai bei kiti darbininkai,taip pat parinkti pagal tam tikrus kriterijus. Dažnai specialistai buvo parenkami iš ypatingai įslaptintų miestų (Arzamaso-16, Čeliabinsko-40, Tomsko-7 ir t.t), darbininkais tapdavo kareiviai bei kitų profesijų atstovai iš įvairių Sovietų Sąjungos vietų. Dėl politinių priežasčių lietuviams įsidarbinti statybose buvo gana sunku. Kaip ir daugelis komunistinio režimo sukurtų dalykų, turėjusių jam tarnauti bei skleisti jo idėjas, taip ir "šviesos" miesto vizija nepasiteisino. Pasikeitus visuomenės būviui iškilo daugybė problemų: abejojama ne tik IAE veiklos saugumu, bet ir jos naudingumu Lietuvai. Miesto gyventojai taip pat susidūrė su tam tikrais sunkumais. Miestui kuriantis gyventojus vienijo bendro darbo, tikslo, profesijos, patriotizmo idėjos. Tačiau šiuo metu užaugus naujai gyventojų kartai šios idėjos nebeaktualios, išblėsusios. Tikėtina, kad laikui bėgant tarp visaginiečių susiformavo nauji sąlyčio taškai. Tačiau taip ir liko toks keistas, nelietuviškas miestas valstybėje.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe prasidėjo sunkus ir iki šiol besitęsiantis miesto įsiliejimo į valstybę procesas. Specifinė miesto atsiradimo istorija nulėmė margą miesto gyventojų sudėtį . Pagal tautybes Visagino gyventojai pasiskirsto: 52,4% rusų, 15% lietuvių, 8,6% lenkų, 9,7% baltarusių, 5,4% ukrainiečių, taip pat yra latvių, totorių, vokiečių, armėnų, žydų, azerbaidžaniečių, moldavų, gruzinų, estų bei kitų tautybių gyventojų. Esant tokiai margai gyventojų sudėčiai iškyla miesto vidinio susiskaldymo, tautinio, religinio bei kultūrinio identiteto problemos. Iškyla svarbus klausimas dėl Visagino miesto kultūros politikos: ar miestas turėtų siekti kultūrinio bei tautinio vienalytiškumo, ar priešingai, turėtų būti skatinamas etninių bendrijų kultūrinis savitumas.
Kartais atrodo, kad Ignalinos atominė jėgainė yra ne tik Visagino miesto atsiradimo priežastis, bet ir vienintelis dalykas siejantis miestą su Lietuvos valstybe. Istorija Visagino miestui bei jo raidai susiklostė nelabai palankiai. Žlugus Sovietų Sąjungai ir Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe miestą ištiko pirmasis sukrėtimas. Kokia bus šio miesto ateitis netekus IAE, o kartu ir valstybinės reikšmės? Todėl šiame darbe sieksiu išsiaiškinti, kaip Visagino miesto gyventojai suvokia esamą situaciją bei kokias mato ateities perspektyvas. Ko gero, labai svarbus yra jų identitetas: ar miestiečiai suvokia save kaip Lietuvos valstybės piliečius, ar jaučia lojalumą valstybei. Galbūt Visagino miesto gyventojai identifikuoja save tik su miestu ar Ignalinos atomine jėgaine. Šiuo atveju miestas tampa labai uždaras, o jo tolimesnė raida labai sudėtinga.
Pastaruoju metu yra atliekami įvairūs sociologiniai tyrimai bei monitoringai Visagino miesto ar šiaurės rytų regiono mastu, tačiau labai svarbus ir kitų regionų gyventojų požiūris. Integracijos procesas turi būti abipusis. Jis neįmanomas, jei visos valstybės gyventojai nėra suinteresuoti darniu miesto įsiliejimu. Todėl šio darbo vienas iš tikslų - sužinoti sostinės gyventojų požiūrį į Visagino miestą, jo gyventojus bei IAE. Įdomu išsiaiškinti, kokią reikšmę sostinės gyventojai teikia šiam miestui: ar tai svarbus atominės energetikos miestas, ar tai baimę bei psichologinį diskomfortą sukeliantis miestas. Šiuo atveju labai svarbus informacijos apie IAE ir joje vykstančius procesus kiekis bei kokybė. Sužinojus sostinės gyventojų nuomonę ir ją palyginus su Visagino miesto gyventojų nuomone galima apčiuopti panašumus bei skirtumus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-21
DalykasSociologijos kursinis darbas
KategorijaSociologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis32 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis73.61 KB
AutoriusEdita Vandenė
Viso autoriaus darbų53 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasasist. V. Jonikova
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Visagino miesto integracijos i Lietuvos valstybe proceso tyrimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 32 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • asist. V. Jonikova
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą