Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos

Įvadas. Mokymosi prieinamumas. Aukštojo ir profesinio mokslo prieinamumas. Dabartinė aukštojo mokslo finansavimo padėtis Lietuvoje. Lietuvos aukštosios ir aukštesniosios mokyklos. Jaunimo nedarbo didėjimas 1997- 2005 metais. Profesinio pasirengimo ir darbo rinkos poreikio atitikimas. Miesto ir kaimo užimti gyventojai pagal išsilavinimą. Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos. Jaunimo integracijos į darbo rinką proceso ypatumai. Nepakankama mokymosi motyvacija ir bendrojo išsilavinimo stoka. Jaunimo integracijos į darbo rinką sprendimo būdai. Jaunimo nedarbas. Tyrimo rezultatų aptarimas. Išvados. Priedas (1).

Nedarbas - padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti.
Jaunas bedarbis - tai 21 - 24 metų amžiaus žmogus (58 proc.), turintis pakankamai žemą išsilavinimą (net 50,0 proc. iš jų neturėjo profesinio pasirengimo), neturintis paklausios profesijos, be pastovaus pajamų šaltinio, neturintis vaikų bei gyvenantis kartu su tėvais ir jų išlaikomas asmuo, kuris nesėkmingai bando įsitvirtinti darbo rinkoje.
Lietuvoje jaunimo integracijos į darbo rinką problemai skiriama nepakankamai dėmesio, nepaisant to, kad ši problema pastaruoju metu mūsų šalyje ypač aktuali- realūs jaunimo nedarbo mastai ne tik nemažėja, bet kasmet vis sparčiai auga ir viršija bendro nedarbo mastą.Aukštųjų mokyklų studentai ateities planus kuria jau baigiamuosiuose kursuose, tačiau jie nėra užtikrinti, kad baigę galės dirbti pagal savo pasirinktą profesiją. Prasideda kitas sunkus etapas – darbo paieška. Daugelis susiduria su problema – darbo patirties stoka. Darbdaviai nenori priimti į darbą aukštųjų mokyklų absolventų, neturinčių darbo patirties. Dalis jų praradę viltį rasti darbą pagal specialybę, eina dirbti bet kur už minimalų atlyginimą, dalis išvažiuoja į užsienį, kiti mokosi toliau, tikėdamiesi, kad ateity darbo rinkoje bus geresnės sąlygos. Šiuo darbu siekiama išanalizuoti dabartinę situaciją ir išsiaiškinti, kodėl jaunimui sunku įsidarbinti Lietuvoje, kokių reiktų imtis priemonių, kad ši padėtis pagerėtų.

Problema : Nedarbas Lietuvos jaunimo tarpe.
Tikslas : Nustatyti priežastis, kodėl studentai, baigę aukštąsias mokyklas, negauna darbo.
Hipotezės :
- Studentai, baigę aukštąsias mokyklas neįsidarbina, nes neturi darbinės patirties;
- Daugeliui absolventų tenka dirbti ne pagal specialybę ;
- Daugelis specialybių yra nepopuliarios;
- Studentai nesidarbina, nes netenkina mažas darbo užmokestis.
- Dalis studentų, nesitikėdami įsidarbinti Lietuvoje, išvažiuoja į užsienį;
- Studentai, įgiję didesnės praktikos studijuodami, turėtų daugiau galimybių gauti darbą

Uždaviniai :
1. Išsiaiškinti, kodėl Lietuvos jaunimui sunku įsidarbinti.
2. Ieškoti priemonių, galinčių sumažinti nedarbą jaunimo tarpe.


Tyrimo metodai:
1. Dokumentų analizė. Lietuvos Respublikos teisės aktų, Lietuvos Vyriausybės nutarimų, kitų norminių dokumentų, reglamentuojančių kultūros centrų veiklą bei apskritai valstybinę kultūros politiką, analizė.
2. Antrinių duomenų analizė taikoma analizuojant jaunimo nedarbingumo situaciją Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu, taip pat lyginant šio darbo statistinio tyrimo rezultatus su kitų šios srities tyrimų duomenimis.
3. Studijuojančio jaunimo apklausa ir kokybinė analizė.

Darbo struktūra.
Darbą sudaro įvadas, pagrindinių tyrimo sąvokų apibūdinimas, dėstymo skyriai bei tyrimo analizė bei išvados. Darbo pabaigoje pateikiama apklausai naudota anketa ir naudota literatūra. ...