Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Sociologija>Vaikų ir jaunimo savižudybių Lietuvoje socialinės priežastys bei prevencija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaikų ir jaunimo savižudybių Lietuvoje socialinės priežastys bei prevencija

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Teoriniai tyrimo pagrindai. Savižudybių jaunimo tarpe ypatumai. Savižudžių dvasinė būsena. Pagrindiniai socialiniai faktoriai įtakojantys savižudybes. Savižudiško elgesio pamėgdžiojimo mechanizmai. Savižudybės būdai. Nusižudžiusių vaikų statistika Lietuvoje 2002 – 2005m. Savižudybės prevencija Lietuvoje. Tyrimo rezultatų analizė. Metodologija. Apklausos analizė. Išvados ir pasiūlymai. Priedai (2). Išnašos.

Ištrauka

Lietuva – tai lyderė savižudybių skaičiumi ne tik Europoje, bet ir beveik visame pasaulyje. Savižudybės mūsų valstybėje – tai labai svarbi bei opi problema, kurią būtina greitai spręsti. Juk išties visi jaučiame, kad jau nebepakanka gąsdinti vieniems kitus siaubingais skaičiais apie savižudybių mąstą mūsų šalyje, reikia griebtis atitinkamų veiksmų šiems skaičiams mažinti.
Savižudybė – sudėtingas reiškinys, kuriuo nuo senų senovės domėjosi filosofai, teologai, gydytojai, sociologai, menininkai. Tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Nors savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia gana didelis skaičius žmonių. Savižudybė yra pagrindinė jaunų asmenų (15 – 34 metų amžiaus) mirties priežastis. 10 – 19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų grupėje savižudybės užima 2 – 3 vietą tarp mirties priežasčių.
Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei. Savižudybių daugėjimą lemia įvairūs veiksniai, tai gali būti socialiniai, ekonominiai visuomenės pokyčiai, tėvų dėmesio stoka, smurtas, alkoholis ir kiti panašūs dalykai.
Tai visuomenės problema. Ją spręsti įmanoma tik įvertinus socialines, ekonomines, psichologines ir medicinines priežastis, lemiančias individo pasiryžimą nutraukti savo gyvybę. Ją dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma. Sunku paaiškinti, kodėl vienas žmogus žudosi, o štai kitas, atsidūręs panašioje ar net blogesnėje padėtyje, to nedaro. Taigi daugumos savižudybių vis dėlto galima išvengti.
Šio tyrimo problema: ištirti socialines priežastis, kas lemia vaikų ir jaunimo savižudybių skaičių Lietuvoje.
Tyrimo objektas: vaikų ir jaunimo savižudybių skaičius ir priežastys Lietuvoje.
Tikslas: nustatyti savižudybių socialines priežastis ir prevenciją.
Tyrimo uždaviniai:
1. Surinkti duomenis apie vaikų ir jaunimo savižudybių skaičių;
2. Išsiaiškinti kas įtakoja vaikų ir jaunimo savižudybes;
3. Pateikti analizę, išvadas ir pasiūlyti kas galėtų padėti išspręsti šią problemą.
Tyrimo metodai: apklausa.
1. Teoriniai tyrimo pagrindai

1.1 Savižudybių jaunimo tarpe ypatumai

Paauglystė yra ypatingas amžius, kada žmogus ieško savęs, prieštarauja ne tik patiems artimiausiems, brangiausiems žmonėms, bet ir pačiam sau. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu pasirinkimas: paauglys visada renkasi, jis visada dvejoja, abejoja, jį beveik visada lydi klausimas ką pasirinkti, pvz.: ar eiti į kasdieninį užklasinės veiklos užsiėmimą ar su įkalbinėjančiais draugais į kiemą. Būtent šiame gyvenimo periode labai svarbi draugų, bendraamžių įtaka. Nesiimant efektyvių intervencijos priemonių prieš anksti vaikystėje pasireiškiančius nežymaus elgesio, emocijų socialinio bendravimo sutrikimus, jie paauglystės laikotarpiu perauga į grėsmingus socializacijos sutrikimus, pasireiškiančius agresija prieš visuomenę (nusikalstamumas) arba prieš save (savižudybės, savęs žalojimas, naikinimas psichoaktyviomis medžiagomis).
Nustatyta jog 60% linkusių žudytis paauglių serga depresija. Depresiją galima atpažinti iš nuotaikos ir elgesio, taip pat iš kalbos. Su depresija sietinas ir neįprastai agresyvus elgesys, miego sutrikimai, pablogėjęs mokymasis, sumažėjęs noras bendrauti, somatiniai nusiskundimai, energijos stygius, neįprastas svorio ir apetito pasikeitimas. Pastebėta, kad nors iš visų gyventojų tik 5% vaikų nustatytas mokymosi sutrikimas, tarp žudytis linkusių paauglių tokių sutrikimų būna net 50%. Buvo nustatyta, jog viena iš galimų vaikystėje patirtų CNS veiklos sutrikimų pasekmių gali būti savižudiškas elgesys, taip pat ir kitos socialinės bei emocinės problemos. Daugelis atliktų tyrimų parodė, jog šeimos struktūra ir jos įtaka yra labai svarbus veiksnys jaunuolių savižudybėms ir savižudiškam elgesiui. (Žemaitienė N., Jaruševičienė L., Gailienė D. "Savižudybė mokykloje//Savižudybių prevencijos idėjos").
Vaikas negali pats išspręsti savižudybės problemos, nes susiklosčiusi situacija, menkas gyvenimiškas patyrimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka apriboja jo pasirinkimą, kiekvienas bandymas ką nors daryti sukelia vis naujas problemas, o tuo pačiu vis mažesnį pasitikėjimą savimi, vis stipresnį bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą. (http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=946528) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-02-28
DalykasSociologijos kursinis darbas
KategorijaSociologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai10
Dydis49.27 KB
Autoriusievavva
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasA. Šerikova
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiku ir jaunimo savizudybiu Lietuvoje socialines priezastys bei prevencija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 21 puslapis 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • A. Šerikova
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą