Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Sociologija>Sociologijos įvadas
   
   
   
-1
naudingas +1 / nenaudingas -2

Sociologijos įvadas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031
Aprašymas

Įvadas. Sociologijos apibrėžimas. Sociologinės perspektyvos bruožai. Sociologinių žinių naudingumas. Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emile’is Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis. Kultūra. Sociologinė kultūros samprata. Visuomenės ir kultūros santykis. Kultūros komponentai: simboliai, kalba, vertybės, normos, materialiniai artefaktai. Kultūrų įvairovė: subkultūros, kontrkultūros. Kultūros tyrimai: kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Socializacijos sąvokos apibrėžimas. Pirminė, antrinė socializacija. Resocializacija. Socialiniai vaidmenys. Socialinis ir asmeninis identitetas. Socializacijos veiksniai. Ikimodernios visuomenės, joms būdingi bruožai. Industrinės visuomenės. Industrializacija. Globali raida: Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis pasauliai. Naujos industrinės šalys. Socialinė kaita ir jos priežastys (fizinė aplinka, politinė organizacija, kultūros veiksniai). Socialinė kaita moderniuoju laikotarpiu (ekonominės, politinės ir kultūrinės įtakos). Socialinė sąveika. Kasdienio gyvenimo tyrimo svarba. Mikrosociologija ir makrosociologija. Neverbalinis bendravimas: veidas, emocijos ir gestai. Nefokusuota ir fokusuota sąveika (susidūrimai), riboženkliai. Įspūdžio valdymo dramaturginė analizė: socialinis vaidmuo, priskirtas ir pasiektas statusas, pagrindinis statusas, scena, užkulisiai. Socialinis tikrovės konstravimas. Mainų teorija. Asmeninė erdvė. Sąveikos laike ir erdvėje. Grupes ir organizacijos. Grupės samprata. Pirminės ir antrinės grupės. Grupių funkcijos. Grupės dydis ir struktūra. Charizminės grupės. Gemeinschaft ir Gesellschaft tipo santykiai. Organizacijos samprata. Totalinės organizacijos. Savanoriškos organizacijos. Biurokratinės organizacijos. Max’o Weberio idealus biurokratijos tipas. Neformalūs santykiai organizacijoje. Biurokratijos disfunkcijos. Mechanistinės ir organinės sistemos. Idealaus biurokratijos tipo bruožai (M. Weberis). Michelio Foucault organizacijų teorija. Japoniškas organizacijos modelis. Valdymo transformacija. Tinklaveikos organizacijos. Adhokratija. Postmodernioji organizacija. "Makdonaldizacija". Lytis. Lyties ir socialinės lyties sąvokos. Biologiniai ir socialiniai skirtumai tarp lyčių. Lyčių vaidmenys. Lyčių socializacija. Lyčių nelygybė. Lyčių nelygybės aiškinimas. Moteriškumai, vyriškumai ir santykiai tarp lyčių: Connellio lyčių tvarka, vyriškumo transformacijos. Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai. Seksualumas Vakarų kultūroje. Homoseksualumas. Homoseksualumo tipai. Požiūriai į homoseksualumą. Prostitucija. Prostitucijos aiškinimai. Šeima. Sąvokos: giminystė, santuoka, šeima. Šeimų formos. Šeimos klasifikacijos. Santuokos formos. Šeimos modelių kaitos tendencijos Lietuvoje Deviacija. Deviacijos samprata. Biologiniai deviacijos (nusikaltimų) aiškinimai. Psichologiniai deviacijos aiškinimai. Funkcionalizmo teorijos: Nusikaltimas ir anomija. Mertono deviacijų klasifikacija. Interakcionizmo teorijos: Diferencinio ryšio teorija. Stigmatizacijos teorija. Konfliktų teorijos: "naujoji kriminologija". Naujasis kairysis realizmas, kontrolės teorija. Oficialios nusikalstamumo statistikos trūkumai. Viktimizacijos tyrimai. Nusikaltimų aukos ir kaltininkai: Lytis ir nusikaltimas. Nusikaltimai prieš homoseksualus. Jaunimas ir nusikaltimai. Baltųjų apykaklių nusikaltimai. Organizuotas nusikalstamumas. Kalėjimai: atsakas į nusikaltimus? Socialinės kontrolės būdai ir sistemos. Socialinė nelygybė ir stratifikacija. Socialinės stratifikacijos samprata. Stratifikacijos sistemos. Karlo Marxo klasių teorija. Maxo Weberio stratifikacijos teorija. Daviso ir Mooro stratifikacijos teorija. Eriko Wrighto klasių teorija. Klasių matavimas: dažniausiai taikomi klasinės padėties rodikliai. Klasė ir gyvenimo būdas. Lytis ir stratifikacija. Socialinis mobilumas: vertikalus, horizontalus, vidinis kartos, kartų. Socialinės stratifikacijos tyrimai pokomunistinėje Lietuvoje. Religija. Religijos apibrėžimas. Religijų įvairovė: totemizmas ir animizmas, judaizmas, krikščionybė, islamas, induizmas, budizmas, konfucianizmas, daosizmas. Religija klasikų darbuose: Marxo, Durkheimo ir Weberio religijos teorijos, jų vertinimas. Religinių organizacijų tipai: bažnyčios ir sektos, denominacijos ir kultai. Sekuliarizacijos tezė. Sekuliarizacijos matmenys. Religinių pokyčių aiškinimai racionalaus pasirinkimo paradigmoje. Naujieji religiniai sąjūdžiai. Wallis NRS klasifikacija. Religinis fundamentalizmas. Islamiškasis, Krikščioniškasis fundamentalizmai. Politinė sistema. Sąvokos: vyriausybė, politika ir galia. Modernios valstybės išskirtiniai bruožai: suverenitetas, pilietybė, nacionalizmas. Politinio valdymo tipai: monarchija, demokratija, autoritarizmas. Marshall išskirti teisių tipai. Pasaulinė liberaliosios demokratijos sklaida: komunizmo žlugimas, liberaliosios demokratijos populiarumo priežastys, demokratijos paradoksas. Demokratinio elito teorijos prieš pliuralistines teorijas. Demokratijos būklės diagnostika. Partinė sistema. Pilietinė visuomenė ir politinė kultūra. Ekonominė sistema. Ką tiria ekonomikos sociologija? Pagrindiniai ekonomikos sociologijos teiginiai. Darbo samprata. Darbo reikšmė žmonių gyvenime. Užimtumo raidos tendencijos. Darbo pasidalinimas moderniose visuomenėse. Darbas ir lytis. Darbas ir šeima. Nedarbas ir jo neigiamos pasekmės. Nedarbo analizė. Netikrumas dėl darbo ir jo pasekmės. Kas yra vartojimas vartotojų visuomenėje? Sociologinės teorijos aiškinančios vartotojų visuomenę. Kūno sociologija. Kas yra vadinama tradicine, o kas alternatyvia medicina? Kas yra biomedicinos sveikatos modelis? Ką tiria kūno sociologija? Socialinis sveikatos pamatas: socialinė epidemiologija. Klasė ir sveikata. Lytis ir sveikata. Biomedicinos sveikatos modelis. Sociologiniai požiūriai į sveikatą ir ligą. Socialiniai pokyčiai. Maištas. Minios ir kitos kolektyvinio veiksmo formos. Socialiniai judėjimai. Jų klasifikacija. Socialinių judėjimų sąlygos. Globalizacijos matmenys: skatinantys veiksniai ir priežastys. Diskusijos dėl globalizacijos. Globalizacijos poveikis žmonių kasdieniam gyvenimui. Globalizacija ir rizika. Globalizacija ir nelygybė. Urbanizacija ir urbanizmas. Miesto sociologijos tyrimų sritis. Urbanizacijos teorijos: Čikagos mokykla; urbanizacija ir sukurtoji aplinka; urbanizacija ir socialiniai judėjimai. Čikagos mokykla (R. Parkas, E. Burgessas, L. Wirthas). Miestai ir skurdas, nusikaltimai, tarša. Vakarų miestų raidos tendencijos: priemiesčių susidarymas, senųjų miestų centrų nykimas, miesto konfliktai, miestų atnaujinimas. Miestai besivystančiose šalyse. Miestai ir globalizacija: globaliniai didmiesčiai, didmiestis ir periferija, globalinis didmiestis ir nelygybė Sociologinis tyrimas. Ar sociologija yra mokslas? Tyrimo procesas. Socialinių reiškinių priežasčių nustatymo sudėtingumas. Informacijos rinkimo metodai. Empirinio tyrimo ir teorijos ryšys. Žiniasklaida ir komunikacijos. Sąvokos: žiniasklaida, viešoji nuomonė. Televizijos poveikis. Informavimo priemonių teorijos. Naujųjų komunikacijų technologija. Internetas. Žiniasklaida ir imperializmas. Teisinio žiniasklaidos reguliavimo problema. Pasaulio gyventojų gausėjimas. Kas yra demografija? Kokia gyventojų kaitos dinamika? Pagrindinės demografijos sąvokos. Kas yra demografinė pareiga? Būsimo gyventojų gausėjimo prognozės. Sociologijos teorija. Paradigmos ir teorijos sąvokos. Šiuolaikinės sociologijos teorinės paradigmos. Teorinės dilemos.

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-07-09
DalykasSociologijos konspektas
KategorijaSociologija
TipasKonspektai
Apimtis41 puslapis 
Literatūros šaltiniai0
Dydis105.07 KB
AutoriusSigita
Viso autoriaus darbų16 darbų
Metai2010 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasBliumas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sociologijos ivadas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 41 puslapis 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Bliumas
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą