Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Sociologija>Žiniasklaida ir komunikacija
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Žiniasklaida ir komunikacija

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Komunikacijos samprata ir reikšmė. Žiniasklaidos samprata ir funkcijos socialiniame kontekste. Vaizdinė žiniasklaida – televizija ir kinas (filmai vaizdo juostose ir kompaktinėse plokštelėse). Televizijos ir kino filmų poveikis. Spausdinta žiniasklaida: knygos ir žurnalai. Knygų ir žurnalų įtaka vaikų raidai. Dialoginė ir daugialypė įranga. Kompiuteriai ir internetas. Vaizdo ir kompiuteriniai žaidimai. Mobilieji telefonai. Garsinės medijos: muzika. Išvados.

Ištrauka

Temos aktualumas ir problema. Iki tol, kai žmonės ėmė fiksuoti įvykius ir pavadino tai istorija, grupės savo tradicijas ir vertybes iš kartos į kartą perduodavo žodiniais pasakojimais. Žodinė tradicija buvo asmeninė (akis į akį). Tokio bendravimo privalumas – galimybė pritaikyti pasakojimą pagal klausytojo interesus ir supratimą. Išradus spaudą, atsirado galimybė pasakojimus užrašyti. Tada jau skaitytojas turėjo prisitaikyti prie pasakotojo. Atsiradus elektroninei žiniasklaidai, televizija tapo istorijų perdavimo tarpininkė, o pats perdavimas tapo verslu. Dabar istorijas pasakoja ne senoliai, ne mokytojai, o ekonomikos bendrovės, kurios turi ką parduoti (Berns, 2009).
Kelis pastaruosius dešitmečius regėjome informacijos kūrimo, paskirstymo ir vartojimo konvergencijos procesą. Kadaise skirtingi komunikacijos būdai, pavyzdžiui, spauda, televizija ir kinas sudarė palyginti savarankiškas sritis, o dabar jie nepaprastai susipynė. Komunikacijos atmainų tarpusavio skirtumai nebe tokie jau ryškus: dėl technologijų pažangos ir sparčios interneto sklaidos iš esmės transformuojasi televizija, radijas, laikraščiai ir telefonai. Laikraščiai ir kiti panašūs spaudiniai išlieka itin svarbūs mūsų gyvenime, tačiau keičiasi jų kūrimo ir paslaugų teikimo būdai. Laikraščius galima skaityti internete, mobilieji telefonai plinta tiesiog žaibiškai, o skaitmeninės televizijos ir palydovinės transliacijos paslaugos suteikia žiūrovams beprecedentę pasirinkimo įvairovę. Tačiau tikrasis šios komunikacijų revoliucijos pagrindas yra internetas. Plėtojantis balso atpažinimo, plačiajuosčio perdavimo, tiesioginės interneto transliacijos ir kabelinio ryšio technologojoms, gresia pavojus, kad internetas panaikins skirtumus tarp tradicinių žiniasklaidos atmainų ir taps išskirtiniu kanalu, teikiančiu žiniasklaidos auditorijai informaciją, pramogas, reklamą ir komercines paslaugas (Giddens, 2005).
Lietuvoje, kaip ir kitose Pabaltijo šalyse, įsivyrauja tendencija, leidžianti aiškiai suvokti, kad demokratinėje valstybėje žiniasklaida tampa toks pats verslas, kaip ir bet kuris kitas. Paminamos pagrindinės ir svarbiausios žiniasklaidos funkcijos, tokios kaip: informuoti, palaikyti realaus pasaulio vaizdą, mobilizuoti, išlaikyti kultūrinį tęstinumą, tačiau puikiai vykdo pramogavimo funkciją. Taip kyla didelė grėsmė žiniasklaidos turinio įvairovei (Habermas, 2001).
Taigi šiandien individo santykį su visuomene, jo socialinį elgesį vis stipriau įtakoja masinės informacijos priemonės. Tai, ką jos pateikia, labai veikia žmonių mastymą - jos formuoja išorinio pasaulio vaizdą ir sampratą, požiūrius į įvarius gyvenimo reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą. Kartais žmogus to nesuvokia ir nenori pripažinti (Lunkevičienė, 2005).
Problema yra ne tik tai, kad televizorius pakeičia tokias svarbias vaikų ir paauglių veiklas, kaip knygų skaitymas, sportavimas, bendravimas, kūryba. Daugelis tyrėjų ir specialistų pripažįsta, kad televizorius, kompiuteriniai žaidimai yra ir vieni didžiausių agresijos bei smurto transliavimo šaltinių (Jusienė, Tuominienė, 2005). JAV profesoriaus D. Gentilo (cit. Jusienė, Tuominienė, 2005) teigimu, nors agresyvaus elgesio formavimuisi reikšmės turi daug veiksnių, svarbiausias iš jų yra televizija. Dobryninas, Anderson, Valickas, (cit. Giddens, 2005), atskleidžia tiesioginį televizijos rodomo smurto ir padidėjusio ne tik vaikų, bet ir suaugusių žmonių agresyvumo bei delinkvetinio elgesio ryšį.
Taipogi ne vien televizija vienaip ar kitaip įtakoja visuomenę. Verta atkreipti dėmesį į spausdintą žiniasklaidą: knygas ir žurnalus. Specialistai pripažįsta, kad vaikų ir paauglių žurnalų rinka ilgą laiką buvo primiršta, todėl dabar šiai amžiaus grupei skirtoje periodikoje gausu netinkamų publikacijų. Vaikams pateikiamas suaugusiųjų gyvenimo pavyzdys, stereotipai, elgsena, mąstymo būdai (Šimkauskas, 2008). Knygos gali kelti nerimą dėl panašių priežasčių kaip ir televizija – fantazijos pynimas su tikrove, smurto, siūlomų vertybių ir stereotipų, net ir vartojiškumo ugdymo (žaislų, drabužių, kino filmų reklamavimo) (Berns, 2009).
Žiniasklaidos poveikį, be minėtų autorių, dar analizavo kiti lietuvių ir užsienio autoriai: R. Matkevičiūtė (2003), Ž. Pečiulis (2003, 2009), P. Burakas (2003), A. Bandura (1977), U. Bronfenbreneris (1976), J. Rumpf (2004), L.R. Huesmann (1984, 1992, 1996), L. Berkowitz (2002), N.L. Gages, D.C. Berliner (1994), W. J. Potter, M. Frust (1998), A. Domeikaitė (2008), J. Lapienytė – Šmitienė (2005), V. Lunkevičienė (2005), G. Steponėnienė (2007), R. Jusienė ir J. Tuominienė (2005).

Tikslas: susisteminti ir apibūdinti esminius teorinius aspektus apie žiniasklaidą ir komunikaciją, jų poveikį vartotojui.

Uždaviniai:
1. Išanalizuoti komunikacijos sampratą ir jos reikšmę mokslinėje literatūroje.
2. Išanalizuoti žiniasklaidos sampratą ir funkcijas socialineniame kontekste.
3. Apžvelgti žiniasklaidos formas (pavyzdžius) ir nustatyti jų poveikį ir įtaką vartotojui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-09-26
DalykasSociologijos referatas
KategorijaSociologija
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai14 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis313.95 KB
AutoriusJustina
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2011 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasProf. habil. dr. A. Juodaitytė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ziniasklaida ir komunikacija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Prof. habil. dr. A. Juodaitytė
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą