Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Sociologija>Sociologijos šperos

Sociologijos šperos (36 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Globalizacija (8)

    Globalizacijos samprata. Socialinio gyvenimo globalizacija. Globalizacija skatinantys veiksniai. Globalinės politikos bruožai. Pasaulinės politikos darbotvarkės. Pramonė ir ekonomika. Globalizacija ir suvienodėjimas. Globalizacija ir nacionalinė politika. Šiuolaikinės globalizacijos savybes galima apibrėžti sąvokomis. Globalizacijos padariniai. Diskusijos dėl globalizacijos. Informacinės visuomenės samprata. Masinis vartojimas. Rinkos globalizacija. Gamybos globalizacija. Finansų globalizacija. Komunikacijų globalizacija. Fordizmo pabaiga. Politika. Valdžios medeliai. Aprašomosios valdžios ypatybės. Galia. Autoritetas. Legitimumas.
    Sociologija, špera(7 puslapiai)
    2007-04-04
  • Klasikinė sociologija

    M. Weberis. E. Durkheimas. K. Marksas. Pamatinių sociologinių kategorijų analizė. M.Weberis apie skiriamuosius Vakarų bruožus ir kapitalizmo dvasią. Išganymo religijų etika ir pasaulis. E. Durkheimo visuomeninio darbo pasidalijimo aiškinimas. Altruistinės savižudybės tipai ir jų pavyzdžiai, paplitimo sąlygos. Visuotinis kapitalistinio kaupimo dėsnis K.Marxo kapitalizmo teorijoje. Socialinių mokslų neutralumo principo pagrindimas M. Vėberio darbuose. M.Weberio suprantančios sociologijos koncepcija ir jos raida. Aiškinančio supratimo metodologinės taisyklės ir sociologinės veiklos teorijos idėjos.
    Sociologija, špera(82 puslapiai)
    2006-02-17
  • Krikščioniška sociologija

    Bibliniai karitatyvinės veiklos pagrindai. Senojo ir Naujojo Testamentų apžvalga. Senojo Testamento judaizmas. Pirmųjų amžių krikščionys: Apaštalų mokiniai ir apologetai. Bažnyčios Tėvai po imperatoriaus Konstantino valdymo. Problematiški faktoriai tarp turto ir skurdo. Nuo kenčiančio neturtą į savanorišką neturtą. Vienuolyno mokykla. Nuo gailestingumo darbų į vargšų reabilitaciją. Naujieji amžiai išaukština žmogų. Rerum novarum. Pijus XI, Non abbiamo bisogno. Kančios trilogija 1937 kovo mėn. Pijus XI, Mit brenender Sorge. Pijus XI, Divini Redeptoris. Pijus XI, Nos es muy conocida.
    Sociologija, špera(7 puslapiai)
    2006-04-18
  • Krikščioniška sociologija (2)

    Jonas XXIII, Mater et Magistra. Jonas XXIII, Pacem in Terris. II Vatikano susirinkimas. II Vatikano Susirinkimas, Gaudium et spes. Paulius VI. Paulius VI, Populorum progressio. Paulius VI, Octogesima adveniens.
    Sociologija, špera(5 puslapiai)
    2006-04-18
  • Krikščioniškoji sociologija (2)

    Bibliniai karitatyvinės veiklos pagrindai. S. Ir N. Testamentų apžvalga. Pirmųjų amžių krikščionys: Apaštalų mokiniai ir apologetai. Bažnyčios Tėvai po imperatoriaus Konstantino valdymo. Nuo kenčiančio neturtą į savanorišką neturtą. Nuo gailestingumo darbų į vargšų reabilitaciją. Naujieji amžiai išaukština žmogų. Rerum novarum. Pijus XI, Non abbiamo bisogno. Kančios trilogija 1937 m.
    Sociologija, špera(7 puslapiai)
    2006-06-12
  • Krikščioniškoji sociologija (3)

    Jonas XXIII, Mater et Magistra. Pusiausvyra tarp ūkinių sektorių, sričių ir kraštų. Pusiausvyra tarp žemės ūkio ir pramonės bei viešųjų tarnybų. Pusiausvyra tarp atskirą tos pačios valstybės sričių. Ūkinės ir socialinės pusiausvyros reikalą tarp atskiru valstybių. Jonas XXIII, Pacem in Terris. II Vatikano susirinkimas. II Vatikano Susirinkimas, Gaudium et spes, 1965 12 07. Paulius VI. Paulius VI, Populorum progressio. Paulius VI, Octogesima adveniens, 1971 05 14.
    Sociologija, špera(6 puslapiai)
    2006-06-12
  • Organizacijų sociologija (2)

    Organizacijos kaip tyrimo objektas. Organizacijų teorijos. Socialinės grupės. Organizacija kaip socialinė grupė. Šiuolaikinės organizacijos formos. Organizacijos kultūra. Komunikacija organizacijose. Organizaciniai konfliktai. Socialinė kontrolė organizacijose.
    Sociologija, špera(10 puslapių)
    2007-09-21
  • Religinė sociologija

    Paulius II, Laborem exercens. Jonas Paulius II, Solicitudo rei socialis. Jonas Paulius II, Centesimus annus.
    Sociologija, špera(3 puslapiai)
    2006-04-18
  • Sociologija (12)

    Akultūracija. Amžiaus normos. Amžiaus statusas. Amžiaus tarpsniai. Amžiaus vaidmenys. Analizės lygiai: Mikroanalizė. Makroanalizė. Asimiliacija. Beasmeniškumas. Bendravimo. Vengimo. Palaikymo. Patvirtinimo. Bendruomenė. Planinė bendruomenė. Savanoriška bendrija. Religinės bendruomenės. Urbanistinės bendruomenės. Firmos bendruomenės. Subkultūrinės bendruomenės. Biologinė lytis. Biurokratija. Branduolinė šeima. Deviacija. Deviantinė elgsena. Deviantinė subkultūra. Disfunkcija. Diskriminacija. Dramaturginis požiūris. Etikečių klijavimas. Etninė grupė. Etnocentrizmas. Firmos bendruomenės. Formali grupė. Formali organizacija. Formalios struktūros bruožai. Genderinė tapatybė. Genderiniai idealai. Genocidas. Gerontologija. Homogeninė visuomenė. Identifikavimas. Lyčių unifikacija. Lytiniai vaidmenys. Maskulinizacija. Mažumos ir daugumos santykiai. Modeliavimas. Moralė. Nacionalinė mažuma. Natūralios bendruomenės nykimo priežastys. Natūralios bendruomenės nykimo priežastys. Neformalios struktūros formalioje organizacijoje. Normatyvinė tvarka. Pagrindiniai socialiniai institutai. Pagrindinė grupė. Pagrindiniai santykiai. Paradigma. Patvirtinimo. Persocializacija. Pirminė socializacija (ankstyvoji). Ekstensyvi socializacija. Intensyvi socializacija. Planinė bendruomenė. Pliuralistinė visuomenė. Priskirti vaidmenys. Profesinė socializacija. Psichoanalizės teorija. Rasė. Religija kaip socialinė institucija. Religinės bendruomenės. Religinės grupės. Resocializacija. Ritualai. Sankcijos. Savaime suprantamas arba gyvenimiškasis pasaulis. Saviizoliacija. Savivoka. Segmentacija. Segregacija. Senėjimo teorijos. Simbolinė sąveika. Simbolinės sąveikos paradigma. Situacijos. Socialiniai atlygiai. Socializacija. Sociologinės teorijos apie lyčių nelygybę. Struktūrinė-funkcinė lyčių nelygybė. Specializacija (darbo pasidalijimas). Stereotipas. Stigma. Strata. Struktūrinis funkcionalizmas. Subkultūra. Subkultūrinės bendruomenės. Subordinacija. Susitapatinimas. Suvokti vaidmenys. Šalutinė grupė. Šalutiniai santykiai. Šeimyninė socializacija. Šeimos dezorganizacija. Šeimos funkcijos. Šiuolaikinės šeimos tipai. Šventi simboliai. Švietimo funkcijos. Tarpgeneracinis mobilumas. Tradicijos. Tarpusavio. Tarpusavio sąveikos norma. Urbanistinės bendruomenės. Vaidmens našta. Vaidmens poveikis. Vaidmuo. Identitetas. Imitacija. Institucija. Institucionalizacija. Internalizacija. Išplėstinė šeima. Karjeros mobilumas. Kasta. Klasė. Klasikinis biurokratinės įstaigos modelis. Koevoliucija. Kolonializmas. Kompetencija. Konflikto teorija. Kontrkultūra. Kosmopolitizmas. Ksenofobija. Kultūra. Kultūrinė anemija. Kultūrinė difuzija. Kultūrinė vertybė. Kultūrinės universalijos (bendrybės). Kultūrinis atsilikimas. Kultūrinis reliatyvizmas. Kultūrinis šokas. Kultūros funkcijos. Kultūros rūšys. Kultūros struktūra. Kultūros vertinimas. Kultūrų kaita. Laisvė. Lyčių dimorfizmas. Lyčių nelygybė. Socialinio konflikto paradigma. Socialinė kontrolė. Socialiniai mainai. Socialinis mobilumas. Socialinė nelygybė. Socialinė organizacija. Socialinė sąveika. Socialinė situacija. Socialinis statusas. Socialinė stratifikacija. Socialinė struktūra. Socialinis veikėjas. Valdžia. Valdžios hierarchija. Valdžios tipai. Valstybė. Vertinimas. Vertybių konfliktas. Visuomenės struktūra. Visuomenė.
    Sociologija, špera(6 puslapiai)
    2005-12-02
  • Sociologija (20)

    Sociologija. Sociologijos minties raida. Paradigma. Tyrimo objekto dydis, analizės lygis. Kokybiniai metodai. Atvejo studija. Etnografinė studija. Grounded teorija. Biurokratija. Duomenų kodavimas. Kultūra. Subkultūros. Kultūrų skirtumai. Etnocentrizmas. Kultūrinis reliatyvizmas. Socialinė kontrolė. Karas. Revoliucija. Žiniasklaida. Religija ir bažnyčia. Klausimų tipai. Matavimų skalės. Klausimynas. Duomenų rinkimas. Stratifikacija. Šeima ir santuoka. Darbo samprata. Bedarbystė. Tyrimo problemos formulavimas. Hipotezės. Atranka. Tyrimo rezultatų pristatymas. Visuomenė. Socializacija.
    Sociologija, špera(9 puslapiai)
    2006-05-01
  • Sociologija (21)

    Socialinė stratifikacija Apibrėžimas ir teorinės sampratos. M.Weber. Neovėberistai. Konfliktas. Funkcionalistų požiūris į stratifikaciją. K. Marks. Struktūrinis konstruktyvizmas. Stratifikacijos sistemos. Pagrindiniai socialinį sluoksnį/klasę/stratą išskiriantys požymiai (rodikliai). Socialinis mobilumas. Slauga kaip profesija. Profesinis dominavimas. Medikalizacija. Deprofesionalizacija. Proletarizacijos teorija. Medicinos feminizacija. Kūno sociologija. Kūnas kaip technologija. Kūnas ir technologija. Realybė. Hipertikrovė. Atvaizdas. Simuliacija. Individas. Lyčių (giminės) sociologija. Lyčių priespaudos teorijos. Socialinė kaita. Globalizacija. Kolektyvinis elgesys. Kolektyvinio elgesio formos. Socialinių judėjimų tipai.
    Sociologija, špera(6 puslapiai)
    2006-05-05
  • Sociologija (26)

    Sociologijos teorijos. Struktūrinis funkcionalizmas. 5 pagrindiniai teiginiai, sudarantys SF rėmus. Socialinis konfliktas SK. Simbolinis Interakcionizmas SI arba Simbolinė Sąvoka. Pagrindiniai SI principai. Sociologinis tyrimas. Tyrimo strategija. Bendroji metodologija. Tyrimo metodai. Kultūrinė įvairovė. Požiūriai į kitas kultūras. Socializacija. Socializacijos agentai. Socialinė sąveika. Grupės ir organizacijos. Pirminės ir antrinės grupės. Instrumentinis ir ekspresyvus grupės vaidmuo. Organizacija. Deviacija ir socialinė kontrolė. Biologinės deviacijos teorijos. Psichologinės deviacijos teorijos. Sociologinės deviacijos teorijos. Stratifikacija. Stratifikacijos sistemos. Giminė ir seksualumas. Teorijos. Patriarchatas. Religija. Dvi religijos sociologijos paradigmos. Religinių organizacijų klasifikacija į bažnyčias, denominacijas ir sektas. Giminystė, santuoka ir šeima. Šeima ir santuoka Europos istorijoje. Šeima ir santuoka Lietuvoje. Skyrybos ir ištuokos. Alternatyvos tradiciniai šeimai ir santuokai. Politinė sistema.
    Sociologija, špera(10 puslapių)
    2006-10-03
  • Sociologija (27)

    Sociologijos mokslo samprata. Sociologijos mokslo ištakos. Sociologijos mokslo objektas ir dalykas. Sociologinės analizės lygiai. Sociologijos ryšys su kitais mokslais. Sociologijos teorijos. E. Diurkheimas ir "sociologinė mokykla". K. Marksas. M.Vėberis. Socialinio konflikto teorija. Struktūralizmo teorija. Simbolinis interakcionizmas. Fenomenologinė sociologija. Žinojimo sociologija. Sociologinio tyrimo metodai. Sociologiniai tyrimai: teoriniai ir taikomieji. Sociologijos metodologija ir metodai. Sociologiniai tyrimai, jų rūšys ir klasifikacija. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. Kiekybinis tyrimas. Kokybiniai tyrimai. Sociologinio tyrimo procesas. Sociologinės informacijos rinkimo metodai: apklausos, eksperimentas, stebėjimas, sociometrinė apklausa, duomenų analizė ir kt. Kultūra kaip socialinė sistema. Civilizacija. Kultūros sudėtis. Socialinės normos. Kultūrinės universalijos. Tradicijos. Socializacija. Socialinė stratifikacija. Socialinis mobilumas. Socialinė deviacija ir socialinė kontrolė. Socialinė norma. Kaimo ir miesto sociologija. Demografinės socialinio gyvenimo sąlygos ir prielaidos. Migracija. Socialiniai institutai. Tipologija ir funkcijos. Šeima kaip socialinis institutas. Švietimo institutas. Politiniai institutai. Religiniai institutai. Ekonominiai institutai. Socialinės organizacijos samprata.
    Sociologija, špera(19 puslapių)
    2006-10-11
  • Sociologija (28)

    Sociologija. Sociologijos atsiradimas. Sociologijos pradininkai. Sociologijos lygiai. Sociologijos teorinės paradigmos. Simboliai. Kalba. Vertybės. Normos. Kultūrų vienovė ir įvairovė. Kultūros vidinė įvairovė. Socializacija. Grupės ir organizacijos. Kvalifikacija. Šiuolaikinė biurokratijos samprata. Biurokratijos bruožai, atskleisti po M. Weberio.
    Sociologija, špera(9 puslapiai)
    2006-10-20
  • Sociologija (30)

    Sociologija. Visuomenė. Kultūra. Socializacija. Socialinė kontrolė. Klasė, stratifikacija ir nelygybė. Socialinių klasių skirtumai šiandieninėse Vakarų visuomenėse. Atrankos. Apklausos. Klausimų formulavimas. Focus grupės. Simuliaciniai tyrimai. Stebėjimas. Eksperimentas.
    Sociologija, špera(8 puslapiai)
    2006-12-04
  • Sociologija (34)

    Sociologija. Socialinės funkcijos. Socialinės analizės lygiai. Makrosociologinės teorijos. Mikrosociologinės teorijos. Kokybinių tyrimų strategijos. Sociologinės informacijos rinkimo metodai. Kultūra. Simboliai. Etnocentrizmas. Subkultūra. Socialinė mažuma. Deviantinis elgesys. Lytis. Socializacija. Socializacijos veiksniai. Kas būdinga suaugusiųjų socializacijai? Socialinis statusas. Socialinis vaidmuo. Socialinė grupė. Socialinė organizacija. Socialiniai institutai. Šeima. Santuoka. Religija. Pagrindinės pasaulio religijos. Religinių organizacijų formos. Išsimokslinimas (švietimas). Išsimokslinimas ir socialinė stratifikacija. Politinė valdžia. Politiniai režimai. Visuomenės politinė kultūra. Socialinė stratifikacija. Globalizacijos aspektai. Požiūriai į globalizaciją.
    Sociologija, špera(6 puslapiai)
    2007-03-02
  • Sociologija (37)

    Sociologijos mokslo objektas, dalykas ir struktūra. Sociologijos sąvoka. Sociologinių žinių struktūra. Sociologinės analizės lygiai. Sociologijos funkcijos. Sociologijos mokslo ryšys su kitais mokslais. Kultūros samprata. Pagrindiniai elementai. Subkultūros samprata. Deviacijos samprata ir jos funkcijos. Socializacijos samprata ir jos tipai. Socializacija. Kultūrinis kontekstas. Socialinės stratifikacijos supratimas ir aiškinimas. Stratifikacijos dimensijos. Stratifikacijos sistema. Klasės šiuolaikinėje visuomenėje. Maksas Vėberis. Ogiustas Kontas. Diurkheimo sociologijos nuostatos.
    Sociologija, špera(9 puslapiai)
    2007-05-09
  • Sociologija (4)

    Sociologija, jos samprata, struktūra, vaidmuo, funkcijos, analizės, grupės, stratifikacija. Struktūrinis funkcionalizavimas. Socialinė padėtis ir vaidmuo. Organizacija. Biurokratija. Socialinis mobilumas. Klasinės priklausomybės nustatymo metodai.
    Sociologija, špera(6 puslapiai)
    2005-05-31
  • Sociologija (41)

    Sociologija. Sociologijos atsiradimas. Sociologijos pradininkai. Ryšys su kitais mokslais. Sociologija ir visuomenės poreikiai. Sociologijos lygiai. Sociologijos teorinės paradigmos. Kultūra. Kultūros elementai. Kultūros vidinė įvairovė. Kultūrų vienovė ir įvairovė. Socializacija. Asmenybės tapsmo teorijos. Socializacijos tipai. Socializacijos institutai. Asmenybės tapsmo teorijos. Socialinė struktūra. Socialinė padėtis. Socialinis vaidmuo. Socialinė grupė. Socialinė institucija. Visuomenė. Grupės ir organizacijos. Grupė. Grupės bruožai. Grupės elementai. Grupės klasifikavimas. Grupės vidiniai procesai. Grupės elementai. Grupės klasifikavimas. Grupės vidiniai procesai. Organizacija. Nuo tradicinės prie biurokratinės organizacijos. Šiuolaikinės biurokratijos samprata. Biurokratijos bruožai, atskleisti po M. Weberio. Disfunkcijos. Mitų kūrimas ir garbinimas. Informacijos asimetrija. Biudžeto didinimas. Biuro plėtimasis. Biuro autonomija. Privatus pasirinkimas. Deviacija. Socialinė nelygybė. Socialinė stratifikacija. Lytis. Lyčių stratifikacija ir jos ištakos. Socializacija pagal lytį. Lyčių socialiniai vaidmenys. Vaidmenų diferenciacijos aiškinimai. Lyčių nelygybė. Amžius. Amžiaus samprata. Gyvenimo ciklas. Svarbiausi gyvenimo etapai. Amžius ir socialinė struktūra. Senatvės problemos. Socialinės institucijos. Šeima. Šeimos formos. Šeimos funkcijos. Teoriniai požiūriai. Santuoka. Santuokos formos. Nesantuokinės sąjungos. Santuokos sudarymas ir sėkmė. Šeimos vidaus gyvenimas.
    Sociologija, špera(9 puslapiai)
    2008-01-15
  • Sociologija (43)

    Kokios pagrindinės socialinės jėgos nulėmė sociologijos atsiradimą? Kas buvo sociologijos pradininkais ir kokios jų pagrindinės idėjos? Koks yra sociologijos santykis su kitais mokslais? Kokia buvo sociologijos raida Lietuvoje? Kuo skiriasi terminas sociologija medicinoje nuo medicinos sociologijos termino? Kokie yra sociologinės analizės lygmenys? Paaiškinkite kuo skiriasi ir kuo panaši struktūrinio funkcionalizmo paradigma nuo socialinio konflikto paradigmos? Kokie yra pagrindiniai simbolinio interakcionizmo ir feminizmo bruožai? Analizės lygmuo, pagrindiniai atstovai ir idėjos. Kokie yra pagrindiniai kultūros elementai? Kas yra subkultūra? Kas yra etnocentrizmas? Pirminės ir antrinės socializacijos skirtumai. Kokie pagrindiniai socializacijos veiksniai? Kas yra socialinė sąveika? Kuo skiriasi pirminė grupė nuo antrinės? Etzionio formalios organizacijos. Vėberio biurokratijos struktūriniai bruožai. Kokie yra pagrindiniai organizacijos struktūros elementai (pagal H. Leavito)? Deviacija. Kas yra socialinė kontrolė? Kas yra šeima? Kokie pagrindiniai santuokos tipai? Šeimos funkcijos. Religija.
    Sociologija, špera(6 puslapiai)
    2008-03-26
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
Puslapyje rodyti po