Teisės sociologijos samprata. Dvejopas požiūris į teisę. Teisės sociologijos ryšiai su teisės, sociologijos ir kitais mokslais. Teisės sociologijos objektas. Teisiniai reiškiniai ir jų klasifikacija. Pirminiai ir antriniai teisiniai reiškiniai. Reiškiniai susiję ir nesusiję su procesu. Valdymo ir valdomumo reiškiniai. Institutų ir atvejų (atsitikimų) reiškiniai. Teisinių ir neteisinių dokumentų analizė. Kiekybinė analizė. Teisės socialinis pagrindas. W. Sumnerio, Savigny ir Erlicho požiūriai į teisę. Socialinių faktų stebėjimas: monografinis nagrinėjimas, kiekybinė analizė, anketinė apklausa. Teisės sociologijos metodologiniai principai ir jų reikšmė. Teisės sociologijos eksperimentiniai metodai ir jų taikymas. Socialinės kaitos samprata. Efektyvaus teisinio poveikio ribos. Įstatymų leidybos strategija permanentinės kaitos sąlygomis. Efektyvių įstatymų sąlygos. Teisės vieta Parsono socialinės sistemos teorijoje. Teisingumo idėja ir formos. Visuomenių tipai, kaitos formos ir ribos. Pilietinės visuomenės samprata. Teisinė sąmonė : samprata ir struktūriniai elementai. Teisės tikslo ir funkcijos samprata Poundo, Durkheimo ir Llewellyno teorijoje. Teisingumo idėjos interpretacijos. Asmenybės teisinės socializacijos proceso ir jo psichologinio mechanizmo apibūdinimas. Paskirstomojo teisingumo principai. Teisinės sąmonės rūšys ir funkcijos. Teisinė kultūra. Teisinio konflikto samprata, dinamika ir tipologija. Teisminiai ginčai. Teisėjų elgesys. Pasitikėjimo Lietuvos respublikos teismais problema. Teorinė teisės sociologijos (TS) funkcija: samprata, žinios apie realybę ir jų interpretavimas. Teisininko profesijos samprata, profesinės žinios ir vertybės. Praktinė teisės sociologijos (TS) funkcija. Pagalba teisėjams. Teisės taikymo ir rėmimosi teisės sociologinės problemos. Teisinė akultūracija: samprata, veiksniai, ir rezultatai. Įstatymų kūrimo sociologija.