Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Sociologija>Šeimos vaidmenų kitimas. Moterų požiūrio analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šeimos vaidmenų kitimas. Moterų požiūrio analizė

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – išanalizuoti šeimos vaidmenų kitimą ir moterų požiūrį į šį reiškinį. Šeimos vaidmenys. Šeima – kaip ugdymo institucija. Skirtinga šeimos funkcijų klasifikacija. Šeimos dinamika. Šeimos struktūra ir lyčių vaidmenų pokyčiai šeimoje. Šeiminių vaidmenų struktūra. Moters ir vyro vaidmenų šeimoje ir visuomenėje santykio problema. Moterų požiūrio analizė į vaidmenų kitimą šeimoje. Tyrimo organizavimo metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Šeima yra didi vertybė. Ji - vaiko socializacijos pagrindas, šeimoje jis mokosi gyventi. Valstybės požiūris į ją įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Joje rašoma: "Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę".(III sk. 38 str.) Visuomenė ir valstybė yra tokia, kokia yra šeima. Tai viena intymiausių, pastoviausių, patikimų ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, tautos identiteto (lot. Identifico – sutapatinu, atpažįstu) kūrimo ir išsaugojimo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo grandžių. Namai yra prieglobstis nuo žmonių susvetimėjimo. Žmogus šeimos gyvenimui rengiasi nuo pat vaikystės, būtina jaunimą rengti motinos ir tėvo, moters ir vyro statusui. Šeimos gyvenimas – tai ne vienkartinis aktas, bet ilgai trunkantis vientisas procesas. Bendras gyvenimas moko sutuoktinius derinti savo charakterius, rūpintis vienas kitu ir šeimos reikalais, užjausti bei gerbti vienas kitą. Šeima suteikia galimybę šeimos nariams būti laimingiems, sukuria reikiamą gyvenimo ritmą, gyvenimą daro prasmingą. Lietuvių šeima nuo seno garsėjo darna. Dauguma senovės lietuvių žemdirbių buvo dori, ištikimi savo šeimoms, žmonoms, tinkamai aklėjo vaikus. Anot Miškinio K., "šeima nėra paprasta bendruomenė, ji yra asmenų bendrija, kurią sieja giminystės, tarpusavio priklausomybės, atsakomybės ir globos saitai, patvirtinti įstatymine ir socialiai pripažinta tvarka."
Temos aktualumas
Socialinė teorija bei politiniai moterų judėjimai už lygias teises su vyrais vadinama feminizmu. Feminizmas kaip organizuotas judėjimas atsirado XIX a. pabaigoje keliose šalyse, o XX a. su agitavimu už moterų balsavimo teise jis tapo dar pastebimesnis ir labiau girdimas. Suteikus balsavimo teisę moterų judėjimai pasuko link socialinės reformos ir lygybės. Du pasauliniai karai pakeitė didelę dalį pasaulio ir kartu moterų darbo ne namuose suvokimą. Po Antrojo pasaulinio karo feminizmas įžengė į antrąją savo fazę ar bangą su kampanijomis už reprodukcines teises bei diskriminacijos panaikinimą, Junginės Tautos įkūrė tarnybą, ginančią moterų teises. Nuo tada feminizmas ir toliau evoliucionavo ir kūrė naujus savo apibrėžimus bandydamas prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir kultūrinių skirtumų. Visuomenėje vykstantys pokyčiai daro įtaką šeimai, todėl pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje didėja dėmesys jai. Šiuolaikiniai mokslai – edukologija, psichologija, sociologija, teisė ir kt. – nagrinėja įvairiausius šeimos gyvenimo klausimus, kuriuose pateikiamos žinios apie šeimos vaidmenų pokyčius. Darbe bus atskleistas moterų požiūris į vaidmenis ir jų pokyčius šeimoje.
Temos naujumas
Internete apstu tyrimų, straipsnių apie šeimų gyvenimą, vyrų ir moterų santykius šeimoje, plačiai nagrinėjami ir šeimos vaidmenys. Šeimos gyvenimo klausimai, šeimos gyvenimas kaip vaikų auklėjimo veiksnys yra išsamiai nagrinėjami žymių Lietuvos edukologų (V. Aramavičiūtė 1978; 1985; 1998; Z. Bajoriūnas 1989; 1997; B. Bitinas 1995; 1996; L. Jovaiša 1993; 1995; 1997; K. Miškinis 1993; 2003; J. Uzdila 1993; 1996; 2001; J. Vaitkevičius, 1995) darbuose. Doriniai moksleivių rengimo šeimai aspektai bei ugdomoji šeimos galia individo dorovinės pozicijos įtvirtinimui atskleidžiama V. Aramavičiūtės (1978), Z. Bajoriūno (1997), L. Jovaišos (1993; 1995; 1996; 1997) J.Uzdilos (1993) darbuose. J. Uzdila (1993; 1996; 2001) daug dėmesio skiria šeimos etikos ir pedagogikos plėtrai; santuokos ir šeimos gyvenimo interpretacijai, aprėpiančiom tokius svarbius aspektus, kaip vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų bendravimas, dorovinių vertybių sklaida. Šeima, kaip žmogaus auginimo, auklėjimo, jo socializacijos institucija, jos ryšiai su socialine visuomene akcentuojami K. Miškinio (1993; 2003), J. Vaitkevičius (1995) darbuose.
Panevėžio kolegijos baigiamųjų darbų sąrašuose dar nebuvo darbo, kuriame būtų nagrinėta apie moterų požiūrį socialinių vaidmenų kitimą šeimoje. Taigi, šioje mokslo įstaigoje ši tema yra nauja ir aktuali.
Objektas – moterų požiūris į vaidmenų kitimą šeimoje.
Tikslas – išanalizuoti šeimos vaidmenų kitimą ir moterų požiūrį į šį reiškinį.
Uždaviniai:
1. Apibrėžti kas yra šeima ir kokie narių vaidmenys joje.
2. Išnagrinėti moterų požiūrį į vaidmenų kitimą šeimoje.
3. Apibendrinti apklaustų moterų vertybių sistemą.
Metodai:
• Mokslinės literatūros analizė.
• Anketinė apklausa.
• Statistinių duomenų analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-19
DalykasSociologijos kursinis darbas
KategorijaSociologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai12 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis55.47 KB
AutoriusDONATA
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasD. Urbonienė
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
FakultetasMedicinos ir socialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Seimos vaidmenu kitimas. Moteru poziurio analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 21 puslapis 
  • Panevėžio kolegija / 4 Klasė/kursas
  • D. Urbonienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą