Visuomenė ir asmenybė. Individo prisitaikymo visuomenėje galimybės ir problemos

Įvadas. Visuomenė ir asmenybė pagal struktūrinio funkcionalizmo teoriją. Konflikto reikšmė visuomenės gyvenime. Individo savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. Išvados.

Kiekvieną dieną mes susiduriame su sąvoka "visuomenė". Šį terminą vartojame įvairiausiose situacijose ir jis mums atrodo įprastas ir aiškus. Tačiau pabandę jį suvokti giliau, staiga pamatome, kad jis nėra toks jau paprastas. "Visuomenė" - tai kažkas abstraktaus, ypatingo ir sunkiai apibrėžiamo.
Galima būtų teigti, kad visuomenė-tai gyvas organizmas, kurio kiekviena dalis veikia jo išgyvenimo ir stabilumo labui. Tačiau visuomenė tai ir aplinka kurioje vyksta kasdieninė individų socialinė sąveika bei nuolatinė kova tarp šią aplinką sudarančių konkuruojančių asmenybių bei jų grupių.
Kiekvienas mūsų yra visuomenėje, dalyvauja joje kaip šeimos, mokyklos, darbovietės, visuomeninės organizacijos, politinės partijos ar religinės grupės narys ir atlieka daugybę skirtingų vaidmenų. Būti visuomenėje reiškia būti tam tikrų socialinių jėgų susikirtimo taške. Žmogus veikia visuomenėje kaip individas, tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų ribose. Žmogus visada yra apsuptas kitų. Tie kiti - tai ne tik asmenys, su kuriais jis bendrauja, bet ir visas socialus pasaulis, su kuriuo sieja tam tikri ryšiai bei įsipareigojimai. Suvokęs savo padėtį, žmogus dažniausiai suvokia savo kaip individo reikšmę bendrojoje sistemoje.Tačiau būna atvejų, kai individas susiformuoja iškreiptą, neatitinkančią tikrovės savivertę ir tokiu atveju perdeda savo, kaip visiomenės sudedamosios dalies, reikšmę bendroje sistemoje. Tokioje situacijoje dažniausiai nukenčia pats individas, nuolat konfliktuojantis bei nerandantis pritarimo kitų, jį supančių individų tarpe. Blogiausia šio reiškinio pasekmė - socialumo praradimas.
Be to žmogus, net ir žinodamas socialinius dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšį, būdamas visuomenėje visuomet išlaiko norą bei galimybę būti laisvu. Nesulaukęs tinkamo visuomenės įvertinimo bei pripažinimo, dažnai svarsto, ar jis nėra per daug išnaudojamas, ar visuomenė nepaverčia jo priemone, ar neišnyksta jo, kaip asmenybės unikalumas, ar jis nuasmeninamas, standartizuodamas. Galiausiai sprendžia pagrindinį, dažnai lemiamą klausimą - ar jam derėtų pabėgti iš visuomenės?
Norint atskyti į šiuos klausimus bei daugiau suprasti individo sąveikos su visuomene ypatumus bei iškylančių problemų priežastis, individo nusiteikimo visuomenės atžvilgiu aktualumą, vertėtų įsigilinti į moderniosios sociologijos teorijas. Šiam tikslui darbe pasirinktos trys teorijos: Struktūrinis funkcionalizmas, Socialinio konflikto teorija ir Dramaturginė teorija.

Darbo tikslas: išanalizuoti individo prisitaikymo visuomenėje galimybes ir problemas remiantis trimis šiuolaikinėmis teorijomis.

Darbo uždaviniai:
• Išsiaiškinti individo elgesio visuomenėje ypatumus vadovaujantis šiuolaikinėmis sociologijos teorijomis;
• Išsiaiškinti problemas ir sunkumus su kuriomis individas susiduria visuomenėje;
• Išanalizuoti visuomenės įtaką individui kaip asmenybei.
• Nustatyti priežastis nulemenčias individo apsisprendimą likti visuomenėje. ...