Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Sociologija

Sociologija (1111 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Sociokultūrinis bendruomenės ugdymas

    Bendruomenės visapusiško ugdymo(-si) ir kompetencijų tobulinimo prielaidos. Bendruomenės ugdymo programų kūrimo teorijos. Savanorių veiklos programa. Paramos (naudos) modelis. Specialių įvykių modelis. Tėkmės teorija. Motyvacija pagrįsta teorija. Simbolinės interakcijos teorija. Sociokultūrinė teorija. Komprehensinė (visapusiška, išsami) teorija. Bendruomenės ugdymo socialinių, sąmoningumo bei savimonės pokyčių strategijos. Prevencinio darbo su rizikos grupės vaikais ir jaunimu standartai bendruomenėje. Aktyvi socialinė integracija. Sociokultūrinio ugdymo sritys. Veiklos krypčių strategija. Švietimas ir auklėjimas. Neformalus ugdymas ir švietėjiškas darbas. Ugdymo dinamikos ypatumai: elgesio modeliai, adaptyvumo sąlygos, saviorganizavimo sistemos. Bendruomenės tobulėjimo procesas ir menas. Bendruomenė ir kasdienybė. Bendruomenė ir muzika. Bendruomenė ir teatras.
    Sociologija, konspektas(20 puslapių)
    2006-10-12
  • Sociologija

    Pirminė sociologinė analizė. Instrumentarijus. Metodas ir jo nuostatos. Dokumentų analizė: šio metodo privalumai ir trūkumai, dokumentų kvalifikaciją, dokumentų analizės tipai. Antrinė analizė: jos paskirtis, privalumai ir trūkumai. Stebėjimas. Reikalavimai standartizuotam stebėjimui, neformalizuotam stebėjimui. Lauko tyrimas, stebėjimo rūšys, stebėjimo procedūros etapai. Stebėjimo kaip sociologinės informacijos rinkimo metodo privalumai ir trūkumai. Apklausa: apklausos metodo taikymo atvejai, privalumai ir trūkumai. Anketos samprata: anketos sudarymo metodiniai principai, anketinių klausimų tipai. Eksperimentas: jo paskirtis, eksperimento privalumai ir trūkumai, eiga ir planas. Duomenų statistinė analizė.
    Sociologija, namų darbas(17 puslapių)
    2005-05-16
  • Sociologija – mokslas apie visuomenę

    Sociologijos pagrindai. Sociologinio pažinimo ypatumas. Sociologija kaip sąmoningumo forma. Sociologinės vaizduotės trimatiškumas. Sociologijos pradininkai. Sociologija ir kiti socialiniai mokslai. Sociologija ir visuomenės poreikiai. Sociologinis tyrimas. Sociologinių tyrimų rūšys. Tyrimo etapai. Tyrimo metodai. Tyrimo etika.
    Sociologija, referatas(8 puslapiai)
    2006-02-01
  • Sociologija (10)

    PowerPoint pristatymas. Sociologijos apibrėžtis. Sociologijos mokslo objektas, dalykas, struktūra ir funkcijos. Sociologijos objektas. Sociologijos dalykas. Sociologijos struktūra. Sociologijos struktūra: sociologinės žinios. Sociologijos funkcijos. Sociologijos mokslo atsiradimas ir raida. Pozityvistinė sociologija. O. Kontas. Natūralistinė sociologijos kryptis. Psichologinė sociologijos kryptis. Diurkheimo "sociologinė mokykla". Modernioji sociologija. M. Vėberis. Šiuolaikinės sociologijos teorijos.
    Sociologija, pristatymas(26 skaidrės)
    2005-11-14
  • Sociologija (11)

    Instrumentarijus. Metodas ir jo nuostatos. Pirminė sociologinė analizė. Dokumentų analizė. Antrinė analizė. Stebėjimas. Apklausa. Eksperimentas. Duomenų statistinė analizė.
    Sociologija, konspektas(7 puslapiai)
    2005-11-18
  • Sociologija (12)

    Akultūracija. Amžiaus normos. Amžiaus statusas. Amžiaus tarpsniai. Amžiaus vaidmenys. Analizės lygiai: Mikroanalizė. Makroanalizė. Asimiliacija. Beasmeniškumas. Bendravimo. Vengimo. Palaikymo. Patvirtinimo. Bendruomenė. Planinė bendruomenė. Savanoriška bendrija. Religinės bendruomenės. Urbanistinės bendruomenės. Firmos bendruomenės. Subkultūrinės bendruomenės. Biologinė lytis. Biurokratija. Branduolinė šeima. Deviacija. Deviantinė elgsena. Deviantinė subkultūra. Disfunkcija. Diskriminacija. Dramaturginis požiūris. Etikečių klijavimas. Etninė grupė. Etnocentrizmas. Firmos bendruomenės. Formali grupė. Formali organizacija. Formalios struktūros bruožai. Genderinė tapatybė. Genderiniai idealai. Genocidas. Gerontologija. Homogeninė visuomenė. Identifikavimas. Lyčių unifikacija. Lytiniai vaidmenys. Maskulinizacija. Mažumos ir daugumos santykiai. Modeliavimas. Moralė. Nacionalinė mažuma. Natūralios bendruomenės nykimo priežastys. Natūralios bendruomenės nykimo priežastys. Neformalios struktūros formalioje organizacijoje. Normatyvinė tvarka. Pagrindiniai socialiniai institutai. Pagrindinė grupė. Pagrindiniai santykiai. Paradigma. Patvirtinimo. Persocializacija. Pirminė socializacija (ankstyvoji). Ekstensyvi socializacija. Intensyvi socializacija. Planinė bendruomenė. Pliuralistinė visuomenė. Priskirti vaidmenys. Profesinė socializacija. Psichoanalizės teorija. Rasė. Religija kaip socialinė institucija. Religinės bendruomenės. Religinės grupės. Resocializacija. Ritualai. Sankcijos. Savaime suprantamas arba gyvenimiškasis pasaulis. Saviizoliacija. Savivoka. Segmentacija. Segregacija. Senėjimo teorijos. Simbolinė sąveika. Simbolinės sąveikos paradigma. Situacijos. Socialiniai atlygiai. Socializacija. Sociologinės teorijos apie lyčių nelygybę. Struktūrinė-funkcinė lyčių nelygybė. Specializacija (darbo pasidalijimas). Stereotipas. Stigma. Strata. Struktūrinis funkcionalizmas. Subkultūra. Subkultūrinės bendruomenės. Subordinacija. Susitapatinimas. Suvokti vaidmenys. Šalutinė grupė. Šalutiniai santykiai. Šeimyninė socializacija. Šeimos dezorganizacija. Šeimos funkcijos. Šiuolaikinės šeimos tipai. Šventi simboliai. Švietimo funkcijos. Tarpgeneracinis mobilumas. Tradicijos. Tarpusavio. Tarpusavio sąveikos norma. Urbanistinės bendruomenės. Vaidmens našta. Vaidmens poveikis. Vaidmuo. Identitetas. Imitacija. Institucija. Institucionalizacija. Internalizacija. Išplėstinė šeima. Karjeros mobilumas. Kasta. Klasė. Klasikinis biurokratinės įstaigos modelis. Koevoliucija. Kolonializmas. Kompetencija. Konflikto teorija. Kontrkultūra. Kosmopolitizmas. Ksenofobija. Kultūra. Kultūrinė anemija. Kultūrinė difuzija. Kultūrinė vertybė. Kultūrinės universalijos (bendrybės). Kultūrinis atsilikimas. Kultūrinis reliatyvizmas. Kultūrinis šokas. Kultūros funkcijos. Kultūros rūšys. Kultūros struktūra. Kultūros vertinimas. Kultūrų kaita. Laisvė. Lyčių dimorfizmas. Lyčių nelygybė. Socialinio konflikto paradigma. Socialinė kontrolė. Socialiniai mainai. Socialinis mobilumas. Socialinė nelygybė. Socialinė organizacija. Socialinė sąveika. Socialinė situacija. Socialinis statusas. Socialinė stratifikacija. Socialinė struktūra. Socialinis veikėjas. Valdžia. Valdžios hierarchija. Valdžios tipai. Valstybė. Vertinimas. Vertybių konfliktas. Visuomenės struktūra. Visuomenė.
    Sociologija, špera(6 puslapiai)
    2005-12-02
  • Sociologija (13)

    Kontroliniai klausimai: Pirminė sociologinė analizė. Instrumentarijus. Metodas ir jo nuostatos. Dokumentų analizė. Antrinė analizė. Stebėjimas. Apklausa. Eksperimentas.
    Sociologija, konspektas(14 puslapių)
    2006-01-12
  • Sociologija (14)

    Pirminė sociologinė analizė. Instrumentarijus. Metodas. Dokumentų analizė. Antrinė analizė. Stebėjimas. Analizė. Eksperimentas. Duomenų statistinė analizė.
    Sociologija, namų darbas(7 puslapiai)
    2006-02-13
  • Sociologija (15)

    Įvadinės pastabos. Sociologijos atsiradimo kontekstas. Sociologija kaip mokslas. Sociologinių klausimų tipai. Sociologija ir mokslo statusas. Praktinis sociologijos pritaikymas. Visuomenė ir kultūra. Žmogaus prigimties problema. Sociobiologų teiginiai. Kultūros sudėtinės dalys. Kultūrinis reliatyvizmas, etnocentrizmas ir subkultūros. Socializacija. Sociobiologinis požiūris ir jam prieštaraujantys pavyzdžiai. Vaiko vystymasis nuo gimimo, pagrindiniai jo gyvenimo etapai bei bruožai. Asmenybės vystymosi teorijos. Zygmund Freud. Georg Herbert Mead. Jean Piaget kognityvinio ar pažinimo vystymosi teorija. Vaiko ir suaugusio žmogaus socializacijos skirtumai. Socializacijos agentai. Socializacijos nesėkmės. Asocialūs reiškiniai ir nukrypstantis (deviantinis) elgesys. Nusikaltimų prigimties kaita. Deviantinės elgsenos aiškinimo būdai. Biologinės ir psichologinės nusikaltimo ir deviancijos teorijos. Sociologinės teorijos. Anomija kaip nusikaltimo priežastis. Etikečių klijavimo teorija. Racionalaus pasirinkimo teorija. Lyties skirtumai ir seksualumas. Lyčių skirtumai. Biologinis elgsenos determinuotumas. Giminės socializacija. Lyties skirtumai ir gamyba. Patriarchatas ir gamyba. Nelygybė darbe. Feministiniai judėjimai. Akademinis feminizmas. Smurtas ir lytis. Normali seksualinė elgsena. Homoseksualumas. Šeima. Šeimos kaita vakarų Europoje. Pokyčiai šeimoje. Alternatyva šeimai. Socialinės grupės ir organizacijos. Pirminės ir antrinės grupės. Grupių struktūra. Formalios organizacijos ir biurokratija. Socialinė stratifikacija. Socialinės stratifikacijos rūšys. Modernių visuomenių stratifikacijos teorijos. Karl Marx: klasinė visuomenė. Max Weber: klasė, socialinė grupė ir partija. Kingsley Davis ir Wilbert Moore: funkcinis stratifikacijos modelis. Vakarų visuomenės klasinė struktūra. Socialinis mobilumas. Etniškumas ir rasė. Etninės (tautinės) mažumos samprata. Prietarai, stereotipinis mąstymas ir etninis priešiškumas. Etninių mažumų sąveikos būdai. Tautinio tapatumo problema. Etninių santykių raidos galimybės. Religija. Religijų įvairovė. Sociologinės religijos interpretacijos. Religinių organizacijų tipai. Milenaristiniai judėjimai. Sekuliarizacijos problema. Socialinė kaita. Evoliucinės teorijos. Istorinis materializmas. Revoliucijų teorijos. Weberiška pokyčių interpretacija.
    Sociologija, konspektas(40 puslapių)
    2006-03-08
  • Sociologija (16)

    Šiuolaikinės kultūros samprata. Kultūros suvokiamas socialiniuose moksluose. Kokiu būdu individo socialinė lokalizacija sąlygoja jo/s elgseną? Aptarkite įvairias individo patiriamas socialinės kontrolės formas. Apibūdinkite organizacijas aiškinančią kontingencijos teoriją. Kas yra kolektyvinė veikla ir socialiniai judėjimai? Aptarkite socialinius judėjimus sukeliančius veiksnius, lyderystės ir interesų atstovavimo problemas. Kas yra socialinė politika, valdžia, legitimumas, politinė sistema ? Politinės sistemos tipai. Išsamiai aprašykite, kuo domisi ir ką analizuoja ekonomikos sociologija.Kas yra ekonominė veiklas ir ekonominės institucijos? Kokie yra ekonomikos tipai? Aptarkite valstybės vaidmenį ekonomikoje. Aptarkite darbo sampratą sociologijoje.
    Sociologija, namų darbas(27 puslapiai)
    2006-03-29
  • Sociologija (17)

    Įvadas į sociologiją. Populiarioji sociologijos samprata. Žmonių elgesio aspektai, kuriuos tiria sociologija. Sociologijos apibrėžimas. Sociologija ir kiti mokslai. Objektyvumo problema sociologijoje. Sociologinės perspektyvos naudingumas. Sociologijos teorijos raida. Sociologinis tyrimas. Kultūra ir visuomenė. Socializacija. Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas. Grupės ir organizacijos. Deviantinis elgesys. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Socialinė nelygybė. Socialinė stratifikacija ir klasės samprata. Socialiniai institutai: religija, šeima, švietimas, komunikacija ir žiniasklaida, politinė sistema, ekonominė sistema. Socialinis kismas. Globalizacija. Revoliucijos ir socialiniai judėjimai.
    Sociologija, konspektas(27 puslapiai)
    2006-04-02
  • Sociologija (18)

    Sociologijos įvadas. Sociologijos paskaitų konspektai. Mokslas. Sociologijos objektas ir dalykas. Sociologinė vaizduotė. Sociologinių žinių sistema. Sociologinių ir socialinių tyrimų santykis. Sociologijos vidinė struktūra. Sociologinės analizės lygiai. Sociologijos funkcijos. Sociologijos ryšys su kitais mokslais. Sociologijos atsiradimas. Pozityvistinė sociologija. Natūralistinė (gamtamokslinė) sociologija. Psichologinė sociologijos kryptis. Racionalizmo ir istorizmo sintezė. Bendruomenė ir visuomenė. F. Toennies. Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. E. Durkheim. Modernioji sociologija. M. Weber. Makrosociologinės teorijos. Mikrosociologinės teorijos. Šiuolaikinės sociologinės teorijos. Kultūros samprata. Socializacija. Kultūros elementai. Kultūrų vienovė ir įvairovė. Socialinė struktūra. Socialinės grupės, kategorijos ir organizacijos. Socialinės grupės samprata. Grupių klasifikacija. Formalizuotos valdymo organizacijos. Valstybė ir valdžia. Deviacijos samprata. Deviacijos priežastys ir pasekmės. Sociologijos egzamino klausimai. Literatūra. Priedai.
    Sociologija, konspektas(31 puslapis)
    2006-04-25
  • Sociologija (19)

    Kas yra socialinė atskirtis? Socialinė atskirtis. Socialinės atskirties formos. Išsamiai apibūdinkite darbo segregaciją pagal lytį. Darbo analizė sociologijoje. Išsamiai apibūdinkite pasaulio gyventojų kaitos dinamiką. Kokį ji turi ryšį su ekologiniais procesais? Išsamiai aptarkite šiuolaikinius migracinius procesus bei etninius santykius įvairiose Europos šalyse. Kas yra kolektyvinė veikla ir socialiniai judėjimai? Aptarkite socialinius judėjimus sukeliančius veiksnius, lyderystės ir interesų atstovavimo problemas.
    Sociologija, namų darbas(15 puslapių)
    2006-04-29
  • Sociologija (2)

    Įvadas į sociologiją. Sociologijos teorija. Sociologinis tyrimas. Kultūra ir visuomenė. Socializacija. Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas. Grupės ir organizacijos. Deviantinis elgesys. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Socialinė nelygybė. Socialinė stratifikacija ir klasės samprata. Religija. Šeima. Politinė sistema. Ekonominė sistema. Švietimas, komunikacija ir žiniasklaida. Socialinis kismas. Globalizacija. Revoliucijos ir socialiniai judėjimai.
    Sociologija, konspektas(37 puslapiai)
    2005-05-21
  • Sociologija (20)

    Sociologija. Sociologijos minties raida. Paradigma. Tyrimo objekto dydis, analizės lygis. Kokybiniai metodai. Atvejo studija. Etnografinė studija. Grounded teorija. Biurokratija. Duomenų kodavimas. Kultūra. Subkultūros. Kultūrų skirtumai. Etnocentrizmas. Kultūrinis reliatyvizmas. Socialinė kontrolė. Karas. Revoliucija. Žiniasklaida. Religija ir bažnyčia. Klausimų tipai. Matavimų skalės. Klausimynas. Duomenų rinkimas. Stratifikacija. Šeima ir santuoka. Darbo samprata. Bedarbystė. Tyrimo problemos formulavimas. Hipotezės. Atranka. Tyrimo rezultatų pristatymas. Visuomenė. Socializacija.
    Sociologija, špera(9 puslapiai)
    2006-05-01
  • Sociologija (21)

    Socialinė stratifikacija Apibrėžimas ir teorinės sampratos. M.Weber. Neovėberistai. Konfliktas. Funkcionalistų požiūris į stratifikaciją. K. Marks. Struktūrinis konstruktyvizmas. Stratifikacijos sistemos. Pagrindiniai socialinį sluoksnį/klasę/stratą išskiriantys požymiai (rodikliai). Socialinis mobilumas. Slauga kaip profesija. Profesinis dominavimas. Medikalizacija. Deprofesionalizacija. Proletarizacijos teorija. Medicinos feminizacija. Kūno sociologija. Kūnas kaip technologija. Kūnas ir technologija. Realybė. Hipertikrovė. Atvaizdas. Simuliacija. Individas. Lyčių (giminės) sociologija. Lyčių priespaudos teorijos. Socialinė kaita. Globalizacija. Kolektyvinis elgesys. Kolektyvinio elgesio formos. Socialinių judėjimų tipai.
    Sociologija, špera(6 puslapiai)
    2006-05-05
  • Sociologija (22)

    Žmonių elgesio aspektai, kuriuos tiria sociologija. Sociologija. Sociologija ir kiti mokslai. Objektyvumo problema sociologijoje. Sociologinės perspektyvos naudingumas. Sociologinio tyrimo samprata. Metodologija ir metodas. Empirinio sociologinio tyrimo procesas ir jo etapai. Dokumentų rinkimo metodai. Etikos problema sociologiniame tyrime. Kultūros samprata sociologijoje. Kultūros elementai. Kultūros procesai. Kultūros įvairovė. Požiūriai į kultūros įvairovę. Socializacija. Veidrodinis aš vaizdas. Socializacijos veiksniai. Socializacijos tipai. Socialinės sąveikos teorijos. Grupės samprata. Grupės struktūra ir dydis. Organizacijų tipai ir šių tipų bruožai. Deviacijos samprata. Teorinė deviacijos analizė. Socialinės kontrolės ir deviacijų sociologijos suklestėjimas. Biologiniai ir kultūriniai skirtumai tarp lyčių. Stratifikacija pagal giminę, jos mechanizmas. Feminizmas. Seksizmas. Socialinė nelygybė. Stratifikacijos teorijos. Karlas Marksas. Maksas Vėberis. Socialinės stratifikacijos sistemos. Socialinis mobilumas. Socialinės reprodukcijos koncepcija. Šeimos samprata. Šeimos struktūra. Santuokos tipai. Šeimos analizė sociologijos teorinėse perspektyvose. Šeimos ir santuokos alternatyvos. Prievarta šeimoje. Religija. Religijos funkcijos modernioje visuomenėje. Religija konflikto paradigmoje. Religija M. Vėberio darbuose. Žinojimo sociologija, fenomenologinis požiūris ir šventybės samprata. Religinių organizacijų tipai. Sekuliarizacija. Fundamentalizmas. Socialinė struktūra, nelygybė, socialinė politika. Politikos sistemos. Revoliucija. Demokratija. Pilietinė visuomenė. Valdžia. Politinė partija. Interesų grupės ir korporatizmas. Tarptautinių santykių sociologija, Europinė erdvė, Europos integracija. Ekonomikos sociologijos tyrimų objektas. Pagrindiniai ekonomikos sociologijos teiginiai. Kapitalizmas ir socializmas. Ekonominiai globalizacijos aspektai. Valstybės vaidmuo ekonomikoje ir gerovės valstybė. Darbo sociologija. Žiniasklaidos vaidmuo ir funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje. Žiniasklaidos pramonė. Turinys. Auditorija. Technologija. Masinės komunikacijos tyrimo perspektyvos. Kolektyvinė veikla: priežastys ir raiškos formos. Socialiniai judėjimai. Naujieji socialiniai judėjimai ir tapatybės klausimai.
    Sociologija, konspektas(13 puslapių)
    2006-05-09
  • Sociologija (23)

    Socialinė sąveika ir socialinė organizacija. Socialinės sąveikos (interakcijos) samprata. Socialinės teorijos apie socialinę sąveiką. Mainų (apsikeitimų) teorija. Simbolinis sąveikavimas. Etnometodologija. Dramaturginis požiūris. Socialinių vaidmenų analizė. Vaidmens našta ir konfliktai. Santykiai tipai: pagrindiniai ir šalutiniai santykiai. Socialinės grupės samprata. Socialinių grupių tipai: pagrindinės ir šalutinės grupės. Socialinės sistemos samprata. Socialinės sistemos funkcijos. T. Parsons socialinės sistemos struktūra. Informacinės kontrolės ir energetinio aprūpinimo ryšiai. Socialinių sistemų (organizacijų) tipai. Bendrijos ir bendruomenės. Socialinių pakitimų šaltiniai. Gemeinschaft ir Gesellschaft. Multimedia (postmodernios) kultūros bendruomenės. Formalios organizacijos. Biurokratija. Biurokratijos apibrėžimas. Biurokratija senovėje ir naujaisiais laikais. Tradicinis ir biurokratinis valdymas pagal M. Weber. Formalios struktūros bruožai. Darbo pasidalijimas (specializacija). Fordizmo epochos bruožai. Valdžios samprata ir valdžios hierarchija. Valdžios tipai Pagal M.Weber. Biurokratijos trūkumai. Taisyklės ir darbotvarkė. Bešališkumo samprata. Pasitenkinimas organizacijoje. Nutolimo (susvetimėjimo) samprata. Neformalios struktūros formaliose organizacijose. Globalizacijos fenomenas ir biurokratinės struktūros. Žinių visuomenė ir biurokratinės struktūros. Švietimo kaip socialinės institucijos istorinė raida. Moderniosios švietimo sistemos susiformavimas XIX amžiuje, socialinės prielaidos. Švietimo socialinės funkcijos (E.Diurkheimas). Švietimo socialinės funkcijos (N. Smelser). Švietimo socialinės funkcijos (Broom, Bonjesn, Broom). Konfliktai švietimo institucijoje. Pagrindinės socialinės problemos švietimo institucijoje. Lietuvos švietimo reformos strateginiai tikslai. Religijos apibrėžimas (R. Johnsone). Pagrindiniai sociologiniai klausimai religijų tyrimuose. Penki pagrindiniai religijų elementai pagal R. Johnsone. Religijų klasifikacija pagal M. Weber. Šiuolaikinės religijų plėtros tendencijos: sekuliarizacija ir ekumenizmas. Socialinių vaidmenų rūšys šiuolaikinėse religijose. Tikinčiųjų skaičius pasaulyje pagal religijas. Politinės sistemos apibrėžimas. Lietuvos valstybės apibrėžimas Lietuvos konstitucijoje. Politinių paradigmų kismas: mitologinė, religinė, ideologinė, komunikacinė. Ikimodernios politinės sistemos. Totalitarinių ir demokratinių politinių sistemų skirtumai. Postmodernios politinės sistemos: Pliuralistinė demokratinė valstybė, valstybių susivienijimai, autoritarinės politinės sistemos. Vyriausybės funkcijos ir valdžios pasidalijimas. Valstybės perspektyvos. Ritualų apibrėžimas. Ritualų rūšys. Ritualų funkcijos. P. Bergerio socialinės kontrolės samprata. P. Bergerio socialinės stratifikacijos samprata.
    Sociologija, konspektas(13 puslapių)
    2006-05-29
  • Sociologija (24)

    PowerPoint prezentacijos-konspektai. Socialinė struktūra. Socialinės grupės ir organizacijos. Mikro lygmens požiūris į visuomenės struktūrą. Socialinės struktūros komponentai. Socialinė padėtis. Įgimtas arba gautas statusas. Įgytas arba pasiektas statusas. Pagrindinis arba dominuojantis statusas. Tai kas gi yra dominuojantis statusas? Socialinis vaidmuo. Statusas ir vaidmuo. Vaidmenų rinkinys. Priskirti vaidmenys. Suvokti vaidmenys. Vaidmens poveikis. Įtampa ir konfliktas. Statuso ir vaidmenų našta. Vaidmenų konfliktas. Makro lygmens požiūris į visuomenės struktūrą. Socialinė (visuomenės) struktūra. Institucinė visuomenės struktūra. Visuomenė kaip grupių sistema. Demografinė visuomenės struktūra. Socialinės grupės ir organizacijos. Pagrindiniai grupių bruožai. Grupės elementai. Biurokratija. Biurokratijos bruožai. Šiuolaikinė biurokratijos samprata. Biurokratijos disfunkcijos. Socialinė stratifikacija. Funkcionalistinis ir konflikto teorijos požiūris į stratifikaciją. Amžius ir lytis. Amžiaus samprata. Gyvenimo ciklas. Gyvenimo tarpsniai. Amžiaus vaidmenys ir statusai. Perėjimas. Perėjimo apeigos. Natūrali gyvenimo eiga. Gyvenimo etapai. Vaikystė. "Mažasis žmogus". "Mažasis darbininkas". Vaikystės įvairovė. Vaikystė ir socialinė klasė. Vaikai ir mokykla. Paauglystė. Privalomas visuotinis mokslas. Vaikų darbo įstatymai. Jaunystė. Jaunystės konfliktai. Branda. Ankstyvoji branda. Vidurinė branda. Jaunas senelis. Pensija. Našlystė. Sveikata. Lytis. Biologinė lytis. Lytis kaip socialinis konstruktas. Lūkesčiai. Kas vykdo socializaciją? Žiniasklaida. Stereotipai. Lyčių nelygybė. Kultūros samprata. Kultūros įsisavinimas. Kultūros komponentai. Kalba kaip kultūros dalis: kalbos reikšmė ir funkcijos. Etnocentrizmas ir kultūrinis reliatyvizmas. Kultūra ir kontrolė. Kultūrinė atranka. Universalūs kultūros elementai. Vidiniai kultūrų skirtumai. Kultūros kintamumas. Naujovės ir kultūros atsilikimas. Masinė kultūra ir vartotojų visuomenė. Socializacija. Pirminė socializacija. Antrinė socializacija. Deviacija ir socialinė kontrolė. Deviacijos samprata. Normos samprata. Deviacija kaip vystymosi procesas. Socialinė kontrolė. Deviantinis elgesys ir nusikaltimai. Objektyvioji ir subjektyvioji deviacijos sampratos. Socialinės grupės ir deviacija.
    Sociologija, pristatymas(228 puslapiai)
    2006-06-09
  • Sociologija (25)

    Sociologijos mokslo objektas ir dalykas. Pagrindinės sociologijos mokslo funkcijos. Sociologinio tyrimo struktūra. Tyrimų rūšys. Pagrindinės sociologijos mokslų šakos. Sociologijos mokslo atsiradimas. Pozityvistinė sociologija (O. Kontas). Sociologijos atsiradimas. Natūralistinė sociologija (H. Spencer). Sociologija tampa savarankišku mokslu. Visuomenės samprata pagal E. Durkheim. Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. E. Durkheim. Max Weber – moderniosios sociologijos kūrėjas. Vertybių sistemos vaidmuo. Modernioji sociologija. M. Weber. Kultūros samprata šiuolaikinėje sociologijoje. Materialioji ir dvasinė kultūra. Kultūrų įvairovė. Kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Subkultūra ir kontrkultūra. Vertybių nuvertinimas deviacinėse grupėse. Šių grupių įtaka visuomenei. Socializacijos samprata. Socializaciją sąlygojantys veiksniai. Pirminė ir antrinė socializacija. Socialinio vaidmens samprata. Individo vaidmenų rinkinys. Pagrindinės socialinio vaidmens charakteristikos. Socialinio instituto samprata. Baziniai socialiniai institutai. Pagrindinių visuomenės poreikių ir socialinių institutų sąryšis. Socialinės grupės sąvoka. Pagrindiniai grupės požymiai. Grupių klasifikacija. Organizacija, agregacija, kategorija. Grupių klasifikacija. Formalizuotos valdymo organizacijos. Svarbiausi biurokratijos požymiai (pagal M. Weber). Valstybės sąvoka. Įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia. Deviacijos reiškinys. Deviacijos priežastys ir pasekmės. Visuomenės kontrolė. Socialinės stratifikacijos samprata. Socialinius sluoksnius charakterizuojantys požymiai. (bruožai). Nelygybių atsiradimo priežastys. Socialinės klasės uždarose ir atvirose (demokratinėse) visuomenėse. Socialinis mobilumas. Dokumentų analizės metodas taikomuosiuose sociologiniuose tyrimuose. Dokumentų rūšys. Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai. Sociologinės apklausos. Jų vykdytojai, dalyviai, priemonės ir sąlygos. Apklausos reikalavimai. Anketinė apklausa, jos privalumai ir trūkumai. Anketos sandara. Klausimai ir atsakymai. Anketinių apklausų formos. Apklausų metodai. Interviu. Ekspertų apklausa. Sociometrinė apklausa. Testavimas. Sociologiniai stebėjimai ir eksperimentai. Stebėjimo duomenų fiksavimas. Stebėjimo privalumai ir trūkumai. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės.
    Sociologija, konspektas(12 puslapių)
    2006-09-05
Puslapyje rodyti po