(6 puslapiai)
Arono Aleksandro Olizarovijaus knygos "Apie mus" detali santrauka. Skaityti daugiau(83 darbai)
(6 puslapiai)
Arono Aleksandro Olizarovijaus knygos "Apie mus" detali santrauka. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Praktiniai patarimai, kaip reikia sudaryti anketą. Anketos įžanga. Anketos sandara. Klausimų tipai. Atsakymų variantai. Skalės. Intervalinės. Grafinės. Požymių vertinimo skalės. Socialinės distancijos matavimas. Pastabos. Anketos pabaiga. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Darbo sociologijos konspektas. Darbo paklausa ir pasiūla. Darbo rinkos informacija. Vilniaus apskritis. Kauno apskritis. Darbo jėgos paklausa ir pasiūla. Galimybės įsidarbinti Lietuvoje 2005 m. Darbo rinkos politika: aktyvios bei pasyvios darbo rinkos priemonės. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Demografija. Miesto ir kaimo gyventojai. Demografinis senėjimas. Gyventojų senėjimas. Gyventojų senėjimas mieste ir kaime. 80 metų ir vyresni žmonės. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Socialinės normos sąvoka. Deviacinis elgesys. Pagrindiniai deviacinio elgesio paaiškinimo metodai. Pagrindinės deviacinio elgesio formos. Skaityti daugiau(38 puslapiai)
Kas yra ekonominė sociologija? Kas yra ekonominės sociologijos nagrinėjimo objektas? Kaip turi santykiauti ekonomikos mokslas ir ekonominė sociologija? Kaip reiškiasi Europos Sąjungos (ES) ekonominė funkcija? Kas yra sociologinis žmogus ir "ekonominis žmogus"? Ekonominės sociologijos klasikinis etapas. Išvardinkite žymiausius šio etapo atstovus. Apibūdinkite socialinį mobilumą. Kaip susikūrė socialinės stratifikacijos ir socialinio mobilumo teorija? Kas pavojingiau ekonominės kultūros raidai: tradicijų jėga ar inovacijų absoliutizacija? Ekonominė kultūra kaip veikiančio subjekto ekonominio elgesio reguliatorius. Kokiu būdu galima išanalizuoti ekonominės kultūros funkcionavimo ypatumus sisteminiu požiūriu? Kas kelia didelį pavojų vystyti ekonominę kultūrą: tradicijos įtvirtinimas ar inovacijos įteisinimas? Kokiu būdu ekonominę kultūrą galima apibrėžti socialinės analizės kontekste? Kokios pagrindinės ekonominės kultūros, kaip mechanizmo, reguliuojančio ekonominę veiklą, ypatybės? Kokių funkcijų pagalba ekonominė kultūra kaip socialinis mechanizmas reguliuoja subjektų ekonominį elgesį? Kaip pasireiškia transliacinė ekonominės kultūros funkcija? Kaip pasireiškia selekcinė ekonominės kultūros funkcija? Kaip pasireiškia inovacinė ekonominės kultūros funkcija? Kokie ekonominės kultūros funkcionavimo ypatumai kaip socialinio mechanizmo? Kokiu būdu galima išanalizuoti ekonominės kultūros funkcionavimo ypatumus sisteminiu požiūrių? Kuo pasižymi sociologinis požiūris į ekonominį suvokimą ir ekonominį mąstymą. Socialinio požiūrio metodologinė reikšmė. Kokia ekonominio intereso samprata? Ekonominio intereso charakteristika. Kur slypi ryšys tarp ekonominio intereso ir ideologijos? Kuo pasireiškia ryšio tarp ekonominių interesų ir ekonominių santykių būvio dėsningumas? Kaip suprasti ekonominį sąmoningumą? Socialinis - ekonominis darbo pasikeitimo dėsnis. Koks pagrindinis darbo pasikeitimo dėsnio reikalavimas? Kokios priežastys lemia darbo pasikeitimo poreikį? Kokie yra darbo padalijimo ir pasikeitimo tarpusavio santykių ypatumai? Ekonominiai interesai. Fenomeno sociologinio modeliavimo principai. Socialinis ekonominis darbo pasidalinimo dėsnis, jo esmė, aspektai ir pasireiškimo formos. Vebleno socialinis mechanizmas. Pagrindinės sociologinės koncepcijos. Bendra klasikinio etapo charakteristika. Markso analizė. Vėberio analizė. Kokie klasikinio etapo bruožai tampant ekonomine sociologija? Kur slypi K. Markso, M. Vėberio, T. Vebleno esmė analizuojant ekonomiką kaip socialini procesą? Koks socialinis mechanizmas reguliuojant ekonominius santykius glūdi K. Markso, M. Vėberio, T. Vebleno koncepcijose? Kaip sukurti ekonominį-socialinį žmogaus modelį? Ką laikyti veiksmo strategija? Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Ekonominė ir socialinė sferos, esmė. Tarpusavio ryšys. Ekonominės sociologijos. uždaviniai: taikomieji, empiriniai. Globalinė – demografinė problema (situacijos globalinių mastu ir Lietuvoje įvertinimas). Globalinė ekologinė problema. Valstybės socialinės organizacijos modeliai (liberalusis, konservatyvusis, socialdemokratinis). Visuotinės gerovės valstybė. Socialiai orientuotos rinkos esminiai principai. Socialinė nelygybė ir socialinis teisingumas. Išsivysčiusių vakarų šalių visuomenės susiskaidymas į socialinius sluoksnius. Socialinių sluoksnių formavimasis Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę. Vidutinis sluoksnis (klasė) šiuolaikinėje visuomenėje. Žmogaus socialinės raidos koncepcija. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Etninės (tautinės) mažumos samprata. Tautinio tapatumo problema. Etninių santykių raidos galimybės. Religija. Socialinė kaita. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Feministinių judėjimų istorija. Ankstyvasis feminizmas XVII – XVIII amžiuje. Lyčių panašumo modelio propagavimas. XVII amžiaus vidurys – XVIII amžiaus pradžia Prancūzija ir Didžioji Britanija. 1650-1660 metai. Preciozių judėjimas Prancūzijoje. 1688-1714 metai Didžioji Britanija. XVIII amžiaus pabaigos feministiniai judėjimai Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Feministinių ratelių kūrimasis Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu. XVIII amžiaus feministinės teorijos Didžiojoje Britanijoje: "Moterų teisų apgynimas". Pirmoji feminizmo banga. Lyčių priešingumo modelis XIX ir XX amžiaus sandūroje. Didžioji Britanija XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia Millio ir Tailor teorijos. Sufražistės. Millio ryšys su sufražistėmis. Prancūzija 1871-1914 metais. Austrija iki 1933 metų. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia. Pirmoji feminizmo banga. Sufražiščių judėjimas. XX amžiaus 7 dešimtmetis: Antroji feminizmo banga. Antrosios bangos įkvėpėjos: Simone de Beauvoir ir Betty Friedan. Antroji feminizmo banga. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Kas yra focus grupė. Grupinės diskusijos privalumai/trūkumai. Bendri reikalavimai diskusinei grupei organizuoti. Pasirengimas diskusinei grupei. Vieta. Trukmė. Informacijos fiksavimas. Diskusijos vadovo vaidmuo. Dalyvių atranka. Diskusinės grupės pravedimas. Duomenų apdorojimas ir analizė. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Homoseksualių tėvų įtaka vaiko seksualinei orientacijai ir psichologinei raidai. Požiūrių į homoseksualizmą raida. Homoseksualūs tėvai – homoseksualūs vaikai? Veiksniai, lemiantys vaikų reakciją į homoseksualius tėvus. Kuo skiriasi homoseksuali šeima nuo heteroseksualios? Homoseksualių porų vedybos. Išvados. Homoseksualumas ir istorija. Lesbianizmas. Homofobija. Biseksualumas. Apklausa internete. Skaityti daugiau(17 puslapių)
Informacinės visuomenės kūrimo ištakos. Visuomenės raida pagal A. Tofflerį. Savikontrolės klausimai. Informacinės visuomenės samprata. Technologinė informacinės visuomenės samprata. Ekonominė informacinės visuomenės samprata. Profesinė informacinės visuomenės samprata. Erdvinė informacinės visuomenės samprata. Kultūrinė informacinės visuomenės samprata. Savikontrolės klausimai. Tarptautiniai informacinės visuomenės kūrimo dokumentai. Savikontrolės klausimai. Lietuvos nacionalinė informacinės visuomenės plėtros koncepcija. Savikontrolės klausimai. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Institucionalizacijos ištakos. Legitimacija. Sedimentacija ir tradicija. Vaidmenys. Institucionalizacijos mastas ir būdai. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Kas yra kokybinis interviu. Kokybinio interviu privalumai/trūkumai. Kokybinio interviu tipai. Bendri reikalavimai kokybiniam interviu atlikti. Duomenų apdorojimas ir analizė. Savikontrolės užduotys. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Konfliktas ir jo pagrindiniai komponentai. Organizacinis konfliktas. Konfliktas ir bendradarbiavimas organizacijoje. Konfliktų pasekmės. Organizacijos kultūra. Organizacijos kultūros samprata. Organizacijos kultūros modeliai. Organizacijų kultūrų tipai. Organizacijos klimatas. Skaityti daugiau(107 puslapiai)
Bažnyčios socialinės doktrinos šaltiniai ir Bažnyčios karitatyvinė dimensija. Varguolių meilė ir karitatyvinė Bažnyčios veikla. Karitatyvinės veiklos istorija pasaulyje ir Lietuvoje. Bažnyčios socialinio mokymo šaltiniai. Krikščioniškojo socialinio mokymo esmė, samprata ir metodai. Krikščioniškajai socialinei doktrinai 150 metų. Chronologinė apžvalga. Popiežių socialinio mokymo apžvalga ir enciklikų komentarai. Žmogaus asmuo. Žmogaus asmens orumas. Socialinė žmogaus prigimtis. Žmogaus teisės. Religijos laisvė. Šeima. Šeimos institucija. Santuoka. Vaikai ir tėvai. Šeima, auklėjimas ir kultūra. Žmogaus gyvybės sakralumas. Moters orumas. Visuomenė. Visuomenė pagrįsta vertybėmis. Solidarumo principas. Subsidiarumo principas. Dalyvavimas socialiniame gyvenime ir visuomenės organizavimas. Socialinė laisvė. Socialinis teisingumas. Kultūra. Asmens vystymasis. Bendras gėris. "Socialinės nuodėmės". Valstybė. Valdžios laikinumas. Įstatymas ir Teisinė valstybė. Valdžia ir Valdžios formos. Bažnyčia ir Valstybė. Demokratija. Ekonomika ir verslas. Visuotinių/bendrų gėrių paskirtis. Privatinė nuosavybė. Ekonominė demokratija. Ekonomikos moralumas, teisingumas ir santvarka. Valstybės ir ekonomikos intervencija. Verslas. Įmonė/ranga. Darbas. Darbo prigimtis. Teisingas užmokestis ir kompensacijos. Darbo vieta. Nedarbas. Asociacijos/profsąjungos. Streikai. Socialinė padėtis. Neturtas/vargingumas. Socialinis teisingumas. Socialinė padėtis. Aplinka. Gamtos grožis ir ekologija. Aplinkos problemos ir naudojimasis. Tarptautinė bendruomenė. Pasaulio žmonių šeima. Laisvoji rinka. Taika. Visuotinis bendras gėris. Tarptautinės organizacijos. Imigracija. Tarptautinės skolos. Nacionalizmas ir etinės įtampos. Globalizacija. Skaityti daugiau(21 puslapis)
Kurso "Kritiniai sociologijos diskursai" konspektas. Istoriniai ir metodologiniai kritinės minties aspektai. Kritikos terminas. Istoriniai aspektai. Bendra su postmodernizmu. Kritika gali patekti į savo pačios spąstus. Problema. Sprendimas. Kritinės teorijos sąsajos su filosofija. Perskyra tarp pozityviojo ir negatyviojo mąstymo. Kritinės teorijos ir postmodernizmo ryšiai. Šiuolaikinės sociologijos krizė. Visuomenės nariai. Dogminę sociologiją. Pagrindiniai empiriniai tyrimai. Pliuralistinė padėtis. Esminė profesijos dilema – teoretikų ir empirikų atotrūkis. McDonaldo efektas. Galimi sociologijos krizės sprendimo būdai. Herberto Blumerio simbolinis interakcionizmas. Metodologiniai principai. Simbolinio interakcionizmo objektas ir metodas. Svarbiausi simbolinės sąveikos teorinės paradigmos principai. Sugebėjimas mąstyti yra formuojamas socialinės sąveikos. Socializacijos metu žmonės perima reikšmes ir simbolius, kurie jiems leidžia įgyti išskirtinai žmogišką sugebėjimą mąstyti. Reikšmės ir simboliai leidžia atlikti išskirtinai žmogiškus veiksmus ir sąveiką. Savimonės samprata. Simbolinio interakcionizmo tyrimo sritys ir teorijos. Simbolinio interakcionizmo kritika. Naracinė sociologijos samprata. Etnometodologijos prielaidos ir pagrindiniai teiginiai. Skaityti daugiau(35 puslapiai)
Lyties sąvoka. Biologinis lyties skirtumų pagrindimas ir jo kritika. Lyties sąvoka socialiniuose moksluose. Biologinės ir kultūrinės lyties sąvokų raida Vakarų Europoje. Panašumo (vienos lyties) modelis. Priešingumo (dviejų lyčių) modelis. Trys požiūriai į lyčių skirtumų prigimtį. Biologinis lyties skirtumų pagrindimas ir jo kritika. Sociobiologinės lyties teorijos ir jų kritika. Genetinės lyties teorijos. Socialinis lyties skirtumų apibrėžimas. Psichologinės lyties identiteto formavimosi teorijos. Sigmundo Freudo lyčių raidos teorija. Nancy Chodorow lyčių raidos teorija. Chodorow darbas buvo visaip kritikuojamas. Sociologinės lyties socializacijos teorijos. Funkcionalistinė lyčių socializacijos teorija: T. Parsons. Instrumentinis vyras. Funkcionalistinės teorijos kritika. Socialinis biologinės ir socialinės lyties konstravimas. Pastaraisiais metais vis daugiau sociologų ima kritikuoti socializacijos bei lyčių vaidmenų teorijas. Šeima. Šeimos kaita vakarų Europoje. Vaidmenys šeimoje. Šeimos gyvenimo ciklo modelis. Pokyčiai šeimoje (pasaulinės tendencijos). Kraitis ir išpirka tradicinėje visuomenėje. Santuokinės laimės lyčių skirtumai. Šeimos situacija iki modernioje Lietuvoje. Darbo rinkos stratifikacija pagal lytį. Moterų ir vyrų karjeros pobūdis. Ekonominės moterų padėties darbo rinkoje ypatumai bei pasekmės. Skurdo feminizacija. Moterų karjeros ypatumai. Kodėl moterys dirba? Moterų karjerų įvairovė ir sudėtingumas. Darbo rinkos segregacija lyties pagrindu. Segregacijos funkcijos ir pasekmės. Siekis išsaugoti tradicinį lyčių dualizmą ir atskyrimą. Atskyrimas. Dvigubi reikalavimai. Lyčių hierarchijos įtvirtinimas: seksualinis priekabiavimas. Socialinio statuso perskirstymas. Darbo užmokestis. Nevienodas vyrų ir moterų darbinės veiklos atlyginimas. Stiklo lubos. Žmogiškojo kapitalo teorija. Žmogiškojo kapitalo teorijos kritika. Darbų pasiskirstymas namuose. Moterų padėtis darbo rinkoje. Istorinė apžvalga. Patriarchija. Patriarchijos apžvalga. Pirmieji bandymai moksliškai analizuoti lyties skirtumus. H. Maine: pavaldumas sutarties pagrindu. F. Engelsas: moteris kaip nuosavybė. Sociologiniai požiūriai į patriarchinę sistemą. Vertinimas. Moteris socialinės stratifikacijos sistemoje. Feministinių judėjimų istorija. Feministinių ratelių kurimasis Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu. XVIII a. feministinės teorijos Didžiojoje Britanijoje: "Moterų teisų apgynimas". Mary Wollstonecraft (1759–1797). Didžioji Britanija XIX a. pb. – XX a. pr. Millio ir Tailor teorijos. Sufražistės. Millio ryšys su sufražistėmis. Šiuolaikinis akademinis feminizmas. Homoseksualizmas. Seksualumas. Homoseksualumą toleruojančios visuomenės. Auksinio lotoso žydėjimas.Pėdų istorija Kinijoje. Auksinio lotoso legenda. Auksinio lotoso kūrimas. Auksinis lotosas – laimingas bilietas. Auksinio lotose erotika. Smurtas ir lytis. Skaityti daugiau(20 puslapių)
Įvadinė paskaita. Socialinės minties samprata. Ryšys su kitais mokslais. Periodizavimo problemos. Šaltiniai ir istoriografija. Pagrindinės sąvokos. Socialinė mintis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) iki XVII amžiaus. Sociokultūrinė padėtis XVI amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK): bendri bruožai. Socialinės minties raida XVI amžiaus pradžioje. Pirmųjų evangelikų, visuomenės modernizacijos šalininkų, siekiai LDK XVI amžiaus 2-3 dešimtmetį. Aktyviausios protestantizmo srovės – evangelikų reformatų arba kalvinistų ideologų Andriaus Volano ir Jono Abramavičiaus socialinės pažiūros ir visuomenės kritika. Radikaliųjų reformatų socialinės ekonominės pažiūros. Lietuvos reformatų pažiūrų reikšmė XVI a. visuomenėje. Katalikiškos kontrreformacijos pusės atstovų mintys apie valstybę ir visuomenę XVI amžiaus pabaigoje. Jėzuitų indėlio svarumas vystant socialinę mintį. Augustinas Rotundas ir jo publicistika. Amžininkų ydų išjuokimas Petro Roizijaus epigramose. Petro Skargos socialinė-ekonominė programa. XVI amžiaus visuomenės kritikų idėjų recepcija. Socialinė mintis XVII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Sociokultūrinė padėtis XVII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK): bendri bruožai. Politinė arena. Lenkinimo socialinis aspektas. Atskirų socialinių grupių atstovų nuomonės apie tvarką valstybėje ir visuomenę. XVII amžiaus LDK mokslo ir kultūros centro – Vilniaus akademijos vieta ir reikšmė socialinės minties raidoje. Aleksandras Olizarovijus (1610-1659), universiteto profesorius, medikas ir teisininkas. Mykolas Maigys, Pranciškus Lukoševičius, Jonas Lemkė – Universiteto auklėtiniai, scholastai ir jų socialinės mintys. Jonas Chondzinskis. Veikla ir idėjos. XVI-XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) socialinės minties raida: bibliografija. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Lyčių skirtumai. Biologinis elgsenos determinuotumas. Giminės socializacija. Lyties skirtumai ir gamyba. Patriarchatas ir gamyba. Nelygybė darbe. Feministiniai judėjimai. Akademinis feminizmas. Smurtas ir lytis. Normali seksualinė elgsena. Homoseksualumas. Skaityti daugiau