Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Sociologija>Sociologijos konspektai

Sociologijos konspektai (83 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Socializacija (7)

    Socializacijos samprata. Feraliniai žmonės. Vaikystės reikšmė. Du pasauliai. Jaunyste. Branda. Senatve. Socializacijos tipai ir agentai.
    Sociologija, konspektas(7 puslapiai)
    2008-03-28
  • Socialumas

    Aplinkos ir žmogaus ryšys. Poreikis bendrauti. Socialumas. Socialinė izoliacija.
    Sociologija, konspektas(7 puslapiai)
    2005-09-27
  • Sociokultūrinis bendruomenės ugdymas

    Bendruomenės visapusiško ugdymo(-si) ir kompetencijų tobulinimo prielaidos. Bendruomenės ugdymo programų kūrimo teorijos. Savanorių veiklos programa. Paramos (naudos) modelis. Specialių įvykių modelis. Tėkmės teorija. Motyvacija pagrįsta teorija. Simbolinės interakcijos teorija. Sociokultūrinė teorija. Komprehensinė (visapusiška, išsami) teorija. Bendruomenės ugdymo socialinių, sąmoningumo bei savimonės pokyčių strategijos. Prevencinio darbo su rizikos grupės vaikais ir jaunimu standartai bendruomenėje. Aktyvi socialinė integracija. Sociokultūrinio ugdymo sritys. Veiklos krypčių strategija. Švietimas ir auklėjimas. Neformalus ugdymas ir švietėjiškas darbas. Ugdymo dinamikos ypatumai: elgesio modeliai, adaptyvumo sąlygos, saviorganizavimo sistemos. Bendruomenės tobulėjimo procesas ir menas. Bendruomenė ir kasdienybė. Bendruomenė ir muzika. Bendruomenė ir teatras.
    Sociologija, konspektas(20 puslapių)
    2006-10-12
  • Sociologija (11)

    Instrumentarijus. Metodas ir jo nuostatos. Pirminė sociologinė analizė. Dokumentų analizė. Antrinė analizė. Stebėjimas. Apklausa. Eksperimentas. Duomenų statistinė analizė.
    Sociologija, konspektas(7 puslapiai)
    2005-11-18
  • Sociologija (13)

    Kontroliniai klausimai: Pirminė sociologinė analizė. Instrumentarijus. Metodas ir jo nuostatos. Dokumentų analizė. Antrinė analizė. Stebėjimas. Apklausa. Eksperimentas.
    Sociologija, konspektas(14 puslapių)
    2006-01-12
  • Sociologija (15)

    Įvadinės pastabos. Sociologijos atsiradimo kontekstas. Sociologija kaip mokslas. Sociologinių klausimų tipai. Sociologija ir mokslo statusas. Praktinis sociologijos pritaikymas. Visuomenė ir kultūra. Žmogaus prigimties problema. Sociobiologų teiginiai. Kultūros sudėtinės dalys. Kultūrinis reliatyvizmas, etnocentrizmas ir subkultūros. Socializacija. Sociobiologinis požiūris ir jam prieštaraujantys pavyzdžiai. Vaiko vystymasis nuo gimimo, pagrindiniai jo gyvenimo etapai bei bruožai. Asmenybės vystymosi teorijos. Zygmund Freud. Georg Herbert Mead. Jean Piaget kognityvinio ar pažinimo vystymosi teorija. Vaiko ir suaugusio žmogaus socializacijos skirtumai. Socializacijos agentai. Socializacijos nesėkmės. Asocialūs reiškiniai ir nukrypstantis (deviantinis) elgesys. Nusikaltimų prigimties kaita. Deviantinės elgsenos aiškinimo būdai. Biologinės ir psichologinės nusikaltimo ir deviancijos teorijos. Sociologinės teorijos. Anomija kaip nusikaltimo priežastis. Etikečių klijavimo teorija. Racionalaus pasirinkimo teorija. Lyties skirtumai ir seksualumas. Lyčių skirtumai. Biologinis elgsenos determinuotumas. Giminės socializacija. Lyties skirtumai ir gamyba. Patriarchatas ir gamyba. Nelygybė darbe. Feministiniai judėjimai. Akademinis feminizmas. Smurtas ir lytis. Normali seksualinė elgsena. Homoseksualumas. Šeima. Šeimos kaita vakarų Europoje. Pokyčiai šeimoje. Alternatyva šeimai. Socialinės grupės ir organizacijos. Pirminės ir antrinės grupės. Grupių struktūra. Formalios organizacijos ir biurokratija. Socialinė stratifikacija. Socialinės stratifikacijos rūšys. Modernių visuomenių stratifikacijos teorijos. Karl Marx: klasinė visuomenė. Max Weber: klasė, socialinė grupė ir partija. Kingsley Davis ir Wilbert Moore: funkcinis stratifikacijos modelis. Vakarų visuomenės klasinė struktūra. Socialinis mobilumas. Etniškumas ir rasė. Etninės (tautinės) mažumos samprata. Prietarai, stereotipinis mąstymas ir etninis priešiškumas. Etninių mažumų sąveikos būdai. Tautinio tapatumo problema. Etninių santykių raidos galimybės. Religija. Religijų įvairovė. Sociologinės religijos interpretacijos. Religinių organizacijų tipai. Milenaristiniai judėjimai. Sekuliarizacijos problema. Socialinė kaita. Evoliucinės teorijos. Istorinis materializmas. Revoliucijų teorijos. Weberiška pokyčių interpretacija.
    Sociologija, konspektas(40 puslapių)
    2006-03-08
  • Sociologija (17)

    Įvadas į sociologiją. Populiarioji sociologijos samprata. Žmonių elgesio aspektai, kuriuos tiria sociologija. Sociologijos apibrėžimas. Sociologija ir kiti mokslai. Objektyvumo problema sociologijoje. Sociologinės perspektyvos naudingumas. Sociologijos teorijos raida. Sociologinis tyrimas. Kultūra ir visuomenė. Socializacija. Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas. Grupės ir organizacijos. Deviantinis elgesys. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Socialinė nelygybė. Socialinė stratifikacija ir klasės samprata. Socialiniai institutai: religija, šeima, švietimas, komunikacija ir žiniasklaida, politinė sistema, ekonominė sistema. Socialinis kismas. Globalizacija. Revoliucijos ir socialiniai judėjimai.
    Sociologija, konspektas(27 puslapiai)
    2006-04-02
  • Sociologija (18)

    Sociologijos įvadas. Sociologijos paskaitų konspektai. Mokslas. Sociologijos objektas ir dalykas. Sociologinė vaizduotė. Sociologinių žinių sistema. Sociologinių ir socialinių tyrimų santykis. Sociologijos vidinė struktūra. Sociologinės analizės lygiai. Sociologijos funkcijos. Sociologijos ryšys su kitais mokslais. Sociologijos atsiradimas. Pozityvistinė sociologija. Natūralistinė (gamtamokslinė) sociologija. Psichologinė sociologijos kryptis. Racionalizmo ir istorizmo sintezė. Bendruomenė ir visuomenė. F. Toennies. Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. E. Durkheim. Modernioji sociologija. M. Weber. Makrosociologinės teorijos. Mikrosociologinės teorijos. Šiuolaikinės sociologinės teorijos. Kultūros samprata. Socializacija. Kultūros elementai. Kultūrų vienovė ir įvairovė. Socialinė struktūra. Socialinės grupės, kategorijos ir organizacijos. Socialinės grupės samprata. Grupių klasifikacija. Formalizuotos valdymo organizacijos. Valstybė ir valdžia. Deviacijos samprata. Deviacijos priežastys ir pasekmės. Sociologijos egzamino klausimai. Literatūra. Priedai.
    Sociologija, konspektas(31 puslapis)
    2006-04-25
  • Sociologija (2)

    Įvadas į sociologiją. Sociologijos teorija. Sociologinis tyrimas. Kultūra ir visuomenė. Socializacija. Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas. Grupės ir organizacijos. Deviantinis elgesys. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Socialinė nelygybė. Socialinė stratifikacija ir klasės samprata. Religija. Šeima. Politinė sistema. Ekonominė sistema. Švietimas, komunikacija ir žiniasklaida. Socialinis kismas. Globalizacija. Revoliucijos ir socialiniai judėjimai.
    Sociologija, konspektas(37 puslapiai)
    2005-05-21
  • Sociologija (22)

    Žmonių elgesio aspektai, kuriuos tiria sociologija. Sociologija. Sociologija ir kiti mokslai. Objektyvumo problema sociologijoje. Sociologinės perspektyvos naudingumas. Sociologinio tyrimo samprata. Metodologija ir metodas. Empirinio sociologinio tyrimo procesas ir jo etapai. Dokumentų rinkimo metodai. Etikos problema sociologiniame tyrime. Kultūros samprata sociologijoje. Kultūros elementai. Kultūros procesai. Kultūros įvairovė. Požiūriai į kultūros įvairovę. Socializacija. Veidrodinis aš vaizdas. Socializacijos veiksniai. Socializacijos tipai. Socialinės sąveikos teorijos. Grupės samprata. Grupės struktūra ir dydis. Organizacijų tipai ir šių tipų bruožai. Deviacijos samprata. Teorinė deviacijos analizė. Socialinės kontrolės ir deviacijų sociologijos suklestėjimas. Biologiniai ir kultūriniai skirtumai tarp lyčių. Stratifikacija pagal giminę, jos mechanizmas. Feminizmas. Seksizmas. Socialinė nelygybė. Stratifikacijos teorijos. Karlas Marksas. Maksas Vėberis. Socialinės stratifikacijos sistemos. Socialinis mobilumas. Socialinės reprodukcijos koncepcija. Šeimos samprata. Šeimos struktūra. Santuokos tipai. Šeimos analizė sociologijos teorinėse perspektyvose. Šeimos ir santuokos alternatyvos. Prievarta šeimoje. Religija. Religijos funkcijos modernioje visuomenėje. Religija konflikto paradigmoje. Religija M. Vėberio darbuose. Žinojimo sociologija, fenomenologinis požiūris ir šventybės samprata. Religinių organizacijų tipai. Sekuliarizacija. Fundamentalizmas. Socialinė struktūra, nelygybė, socialinė politika. Politikos sistemos. Revoliucija. Demokratija. Pilietinė visuomenė. Valdžia. Politinė partija. Interesų grupės ir korporatizmas. Tarptautinių santykių sociologija, Europinė erdvė, Europos integracija. Ekonomikos sociologijos tyrimų objektas. Pagrindiniai ekonomikos sociologijos teiginiai. Kapitalizmas ir socializmas. Ekonominiai globalizacijos aspektai. Valstybės vaidmuo ekonomikoje ir gerovės valstybė. Darbo sociologija. Žiniasklaidos vaidmuo ir funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje. Žiniasklaidos pramonė. Turinys. Auditorija. Technologija. Masinės komunikacijos tyrimo perspektyvos. Kolektyvinė veikla: priežastys ir raiškos formos. Socialiniai judėjimai. Naujieji socialiniai judėjimai ir tapatybės klausimai.
    Sociologija, konspektas(13 puslapių)
    2006-05-09
  • Sociologija (23)

    Socialinė sąveika ir socialinė organizacija. Socialinės sąveikos (interakcijos) samprata. Socialinės teorijos apie socialinę sąveiką. Mainų (apsikeitimų) teorija. Simbolinis sąveikavimas. Etnometodologija. Dramaturginis požiūris. Socialinių vaidmenų analizė. Vaidmens našta ir konfliktai. Santykiai tipai: pagrindiniai ir šalutiniai santykiai. Socialinės grupės samprata. Socialinių grupių tipai: pagrindinės ir šalutinės grupės. Socialinės sistemos samprata. Socialinės sistemos funkcijos. T. Parsons socialinės sistemos struktūra. Informacinės kontrolės ir energetinio aprūpinimo ryšiai. Socialinių sistemų (organizacijų) tipai. Bendrijos ir bendruomenės. Socialinių pakitimų šaltiniai. Gemeinschaft ir Gesellschaft. Multimedia (postmodernios) kultūros bendruomenės. Formalios organizacijos. Biurokratija. Biurokratijos apibrėžimas. Biurokratija senovėje ir naujaisiais laikais. Tradicinis ir biurokratinis valdymas pagal M. Weber. Formalios struktūros bruožai. Darbo pasidalijimas (specializacija). Fordizmo epochos bruožai. Valdžios samprata ir valdžios hierarchija. Valdžios tipai Pagal M.Weber. Biurokratijos trūkumai. Taisyklės ir darbotvarkė. Bešališkumo samprata. Pasitenkinimas organizacijoje. Nutolimo (susvetimėjimo) samprata. Neformalios struktūros formaliose organizacijose. Globalizacijos fenomenas ir biurokratinės struktūros. Žinių visuomenė ir biurokratinės struktūros. Švietimo kaip socialinės institucijos istorinė raida. Moderniosios švietimo sistemos susiformavimas XIX amžiuje, socialinės prielaidos. Švietimo socialinės funkcijos (E.Diurkheimas). Švietimo socialinės funkcijos (N. Smelser). Švietimo socialinės funkcijos (Broom, Bonjesn, Broom). Konfliktai švietimo institucijoje. Pagrindinės socialinės problemos švietimo institucijoje. Lietuvos švietimo reformos strateginiai tikslai. Religijos apibrėžimas (R. Johnsone). Pagrindiniai sociologiniai klausimai religijų tyrimuose. Penki pagrindiniai religijų elementai pagal R. Johnsone. Religijų klasifikacija pagal M. Weber. Šiuolaikinės religijų plėtros tendencijos: sekuliarizacija ir ekumenizmas. Socialinių vaidmenų rūšys šiuolaikinėse religijose. Tikinčiųjų skaičius pasaulyje pagal religijas. Politinės sistemos apibrėžimas. Lietuvos valstybės apibrėžimas Lietuvos konstitucijoje. Politinių paradigmų kismas: mitologinė, religinė, ideologinė, komunikacinė. Ikimodernios politinės sistemos. Totalitarinių ir demokratinių politinių sistemų skirtumai. Postmodernios politinės sistemos: Pliuralistinė demokratinė valstybė, valstybių susivienijimai, autoritarinės politinės sistemos. Vyriausybės funkcijos ir valdžios pasidalijimas. Valstybės perspektyvos. Ritualų apibrėžimas. Ritualų rūšys. Ritualų funkcijos. P. Bergerio socialinės kontrolės samprata. P. Bergerio socialinės stratifikacijos samprata.
    Sociologija, konspektas(13 puslapių)
    2006-05-29
  • Sociologija (25)

    Sociologijos mokslo objektas ir dalykas. Pagrindinės sociologijos mokslo funkcijos. Sociologinio tyrimo struktūra. Tyrimų rūšys. Pagrindinės sociologijos mokslų šakos. Sociologijos mokslo atsiradimas. Pozityvistinė sociologija (O. Kontas). Sociologijos atsiradimas. Natūralistinė sociologija (H. Spencer). Sociologija tampa savarankišku mokslu. Visuomenės samprata pagal E. Durkheim. Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. E. Durkheim. Max Weber – moderniosios sociologijos kūrėjas. Vertybių sistemos vaidmuo. Modernioji sociologija. M. Weber. Kultūros samprata šiuolaikinėje sociologijoje. Materialioji ir dvasinė kultūra. Kultūrų įvairovė. Kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Subkultūra ir kontrkultūra. Vertybių nuvertinimas deviacinėse grupėse. Šių grupių įtaka visuomenei. Socializacijos samprata. Socializaciją sąlygojantys veiksniai. Pirminė ir antrinė socializacija. Socialinio vaidmens samprata. Individo vaidmenų rinkinys. Pagrindinės socialinio vaidmens charakteristikos. Socialinio instituto samprata. Baziniai socialiniai institutai. Pagrindinių visuomenės poreikių ir socialinių institutų sąryšis. Socialinės grupės sąvoka. Pagrindiniai grupės požymiai. Grupių klasifikacija. Organizacija, agregacija, kategorija. Grupių klasifikacija. Formalizuotos valdymo organizacijos. Svarbiausi biurokratijos požymiai (pagal M. Weber). Valstybės sąvoka. Įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia. Deviacijos reiškinys. Deviacijos priežastys ir pasekmės. Visuomenės kontrolė. Socialinės stratifikacijos samprata. Socialinius sluoksnius charakterizuojantys požymiai. (bruožai). Nelygybių atsiradimo priežastys. Socialinės klasės uždarose ir atvirose (demokratinėse) visuomenėse. Socialinis mobilumas. Dokumentų analizės metodas taikomuosiuose sociologiniuose tyrimuose. Dokumentų rūšys. Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai. Sociologinės apklausos. Jų vykdytojai, dalyviai, priemonės ir sąlygos. Apklausos reikalavimai. Anketinė apklausa, jos privalumai ir trūkumai. Anketos sandara. Klausimai ir atsakymai. Anketinių apklausų formos. Apklausų metodai. Interviu. Ekspertų apklausa. Sociometrinė apklausa. Testavimas. Sociologiniai stebėjimai ir eksperimentai. Stebėjimo duomenų fiksavimas. Stebėjimo privalumai ir trūkumai. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės.
    Sociologija, konspektas(12 puslapių)
    2006-09-05
  • Sociologija (29)

    Sociologija. Sociologas. Socialinis požiūris į visuomenę. Visuomenė. Socialinė problema. Socialinė sąveika. Sociologijos objektas. Socialinis ryšys. Socialiniai santykiai. Socialinė tikrovė. Laisvė. Sociologinio mąstymo ypatybės. Sociologijos funkcijos. Analizės lygiai. Paradigma. Socialinės funkcijos. Kultūra. Koevoliucija. Kultūros funkcijos. Kultūros struktūra. Moralė. Tradicijos. Deviacija. Socializacija. Socializacijos procesai. Socializacijos tarpsniai. Socialinė sąveika. Socialinės kontrolės šaltiniai. Biurokratinė įstaiga (administruojama organizacija). Biurokratija. Institucija. Institucionalizacija. Pagrindiniai socialiniai institutai. Socialinė nelygybė. Rasinė grupė. Etninė grupė. Sociologinės teorijos apie lyčių nelygybę. Sociologinio tyrimo eiga (etapai).
    Sociologija, konspektas(13 puslapių)
    2006-11-09
  • Sociologija (3)

    Sociologijos atsiradimo kontekstas. Sociologija kaip mokslas. Sociologinių klausimų tipai. Sociologija ir mokslo statusas. Praktinis sociologijos pritaikymas. Visuomenė ir kultūra. Žmogaus prigimties problema. Kultūros sudėtinės dalys. Kultūrinis reliatyvizmas, etnocentrizmas ir subkultūros. Socializacija. Vaiko vystymasis nuo gimimo, pagrindiniai jo gyvenimo etapai bei bruožai. Asmenybės vystymosi teorijos. Sociologinės teorijos. Asocialūs reiškiniai ir nukrypstantis (deviantinis) elgesys. Lyties skirtumai ir seksualumas. Feministiniai judėjimai. Šeima. Socialinės grupės ir organizacijos. Grupių struktūra. Formalios organizacijos ir biurokratija. Socialinė stratifikacija. Etniškumas ir rasė. Religija. Religinių organizacijų tipai. Socialinė kaita.
    Sociologija, konspektas(41 puslapis)
    2005-06-03
  • Sociologija (32)

    Kuo skiriasi ir kuo panašios pagrindinės sociologinio tyrimo metodologinės tradicijos? Kokios yra sociologinių tyrimų rūšys ir jų esminiai bruožai? Kokie yra pagrindiniai tyrimo proceso elementai? Kokie gali būti sociologinio tyrimo tikslai, dalykai ir objektai? Kokios yra tyrimo atrankos (imtys), jų privalumai ir trūkumai? Kokie yra duomenų rinkimo metodų (apklausos, stebėjimo, dokumentų analizės) privalumai ir trūkumai? Kokie yra esminiai kokybinio tyrimo formatų bruožai? Esminės kiekybinės paradigmos prielaidos ir pasirinkimo tyrimo paradigmos kriterijai. Pagrindinės kokybinio tyrimo strategijų charakteristikos, taikymo ypatumai ir duomenų kaupimo metodai. Požiūriai, taikomi teksto analizėje; teksto analizės lygmenys ir vienetai. Kokie yra duomenų rinkimo metodų (apklausos, stebėjimo, dokumentų analizės) privalumai ir trūkumai? Esminės kiekybinės paradigmos prielaidos ir pasirinkimo tyrimo paradigmos kriterijai.
    Sociologija, konspektas(7 puslapiai)
    2007-01-29
  • Sociologija (35)

    Įvadas į sociologiją. Sociologijos apibrėžimas. Trys pamatiniai sociologinės perspektyvos bruožai. Sociologija ir kiti mokslai. Sociologinės perspektyvos naudingumas. Socialiniai veiksniai, turėję įtakos sociologijos kaip savarankiškos disciplinos atsiradimui. Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emilis Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis. Sociologijos teorija. Paradigmos ir teorijos sąvokos. Socialinio konflikto paradigma. Sociologinis tyrimas. Sociologinio tyrimo samprata. Hipotezės ir kintamojo sąvokos. Tyrimų rūšys. Tyrimo procesas ir jo etapai. Tyrimo strategija. Tyrimo metodai. Teorijos ir empirinių tyrimų ryšys. Kultūra ir visuomenė. Kultūros vienovė ir įvairovė: subkultūros ir kontrkultūros. Etnocentrizmas ir kultūrinis reliatyvizmas. Asmenybės vystymosi teorijos: (Charles Cooley), George Herbert Mead, Sigmund Freud, Jean Piaget. Socializacijos agentai. Resocializacija. Socializacija kaip nenutrūkstantis procesas. Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas. Neverbalinė komunikacija. Veidas ir emocijos. Pašnekesiai ir pokalbiai: etnometodologinė analizė. Socialinė sąveika: fokusuota ir nefokusuota sąveika, susidūrimas. Asmeninė erdvė socialinėje sąveikoje. Ervingo Goffmano dramaturginė analizė. Mainų teorija (George Homans). Grupės ir organizacijos. Grupės samprata. Agregato ir kategorijos sąvokos. Pirminės ir antrinės grupės samprata. Grupių atliekamos funkcijos. Grupės dydžio reikšmė. Organizacijos samprata. Charizminės grupės. Savanoriškos asociacijos. Karcerinės (totalios) organizacijos. Biurokratija. Deviantinis elgesys. Deviacijos apibrėžimas. Biologinės deviacijos teorijos. Psichologinės teorijos. Sociologijos teorijos. Socialinė deviacijos kontrolė. Socialinės kontrolės būdai. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Lyties ir giminės sąvokos. Socialinių ir kultūrinių lyčių skirtumų priežastys: biologiniai ir socialiniai veiksniai. Lyčių skirtumų teorijos: Sigmund Freud, Narcy Chadorow. Giminė ir socializacija. Patriarchatas (patriarchato apibrėžimas; veiklos pasidalinimas: nelygybė darbe, namų darbai). Feminizmas. Homoseksualizmas. Prostitucija. Socialinė nelygybė. Socialinė stratifikacija ir klasės samprata. Stratifikacijos sąvoka. Socialinės stratifikacijos sistemos. Klasikinės stratifikacijos teorijos: Karl Marx, Max Weber. K.Markso stratifikacijos teorija. Max Weber stratifikacijos teorija. Erick Wright teorija. Frank Parkin teorija. Stratifikacijos samprata skirtingų atstovų darbuose. Socialiniai institutai: Religija. Šeima. Skyrybos. Politinė sistema. Švietimas, komunikacija ir žiniasklaida. Globalizacija. Revoliucijos ir socialiniai judėjimai.
    Sociologija, konspektas(38 puslapiai)
    2007-03-02
  • Sociologija (38)

    Sociologija. Sociologinio pažinimo objektas. Sociologijos dalykas. Sociologinė vaizduotė. Metodai sociologijoje. Metodika. Tyrimo technika. Sociologiniai tyrimai. Sociologiniai tyrinėjimai. Makrosociologija. Mikrosociologija. Socialinės sociologijos funkcijos. Sociologijos ryšiai su kitais mokslais. Socializacija. Pirminė socializacija. Antrinės socializacijos tipai. Socializacijos institutai. Socialinė struktūra. Socialinė padėtis. Socialinis vaidmuo. Socialinė grupė. Institutas. Socialinė organizacija. Socialinės organizacijos evoliucija. Socialinė stratifikacija. Moteriškumo ir vyriškumo stereotipai. Amžius. Biologinis amžius. Gyvenimo eiga. "Socialinio pokyčio" sąvoka. Socialinių pokyčių rūšys. Demografija. Sociologiniai tyrimai. Metodologija. Kiekybinio tyrimo programa. Netikimybinės atrankos rūšys.
    Sociologija, konspektas(10 puslapių)
    2007-05-23
  • Sociologija (39)

    Sociologija. Sociologijos mokslo struktūra. Sociologijos teorija. Sociologiniai tyrimai. Kultūra. Socializacija. Kasdieninė socialinė sąveika. Socialinės taisyklės ir šneka. Lytis ir seksualumas. Socialinės grupės ir organizacijos. Religija. Religijų įvairovė. Socialinė stratifikacija. Globalinė stratifikacija. Deviacija ir nusikaltimas. Sociologiniai nusikaltimo ir deviacijos aiškinimai. Mertono deviacijos teorija. Nusikalstamumas. Demografija. Gyventojų skaičiaus kaita.
    Sociologija, konspektas(10 puslapių)
    2007-07-02
  • Sociologija (40)

    Įvadas. Sociologijos priešistorė. Sociologijos samprata. Sociologijos vidinė struktūra. Sociologijos funkcijos. Sociologinių tyrimų samprata. Sociologinių tyrimų rūšys. Sociologinio tyrimo etapai ir programa. Sociologinio tyrimo programos metodologinė dalis. Atrankos pagrindimas. Pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodai. Dokumentų analizė. Stebėjimas. Apklausa (anketavimas). Interviu. Eksperimentas. Svarbiausios sąvokos.
    Sociologija, konspektas(18 puslapių)
    2007-12-18
  • Sociologija (42)

    Lyčių sociologija. Vyras ir moteris - biologinė ir/ar socialinė lytis. Biologinė lytis. Socialinė lytis. Kritika. Lyčių nelygybės aiškinimo koncepcijos. Istorinė perspektyva: vyras ir moteris darbo rinkoje. Skirtingi vyrų ir moterų karjeros ypatumai. Tradiciniai vyrų ir moterų ekonominiai sektoriai. Moterų ir vyrų atlyginimų tendencijos. Vadovaujančios ir pavaldžios pozicijos organizacijoje. Miesto sociologija. Dirbtinė ir natūrali aplinka. Miestas. Natūralios ir dirbtinės aplinkos santykis su žmogumi. Senovės miestų bruožai. Urbanizacija. Urbanizacijos tendencijos. Urbanizacija Lietuvoje. Miestietiška gyvensena. Aplinkos formavimas sociologiniu aspektu. Kaip tai padaryti. Miestas - visuomeninės organizacijos forma. Darbo sociologija. Darbo samprata. Kuo domisi darbo sociologijos atstovai. Sociologijos klasikai apie darbą. Darbo pokyčiai. Naujas požiūris į darbą. Karjeros samprata. Požiūrio į karjerą kaita: istorinė perspektyva. Profesinio orientavimo paradigma. Klasikinė karjeros samprata. Šiuolaikinė karjeros samprata. Koks turėtų būti "naujasis karjeristas". Karjeros valdymo kompetencijos (pagal Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) "National Career Development Guidelines (NCDG) Framework").
    Sociologija, konspektas(7 puslapiai)
    2008-01-23
Puslapyje rodyti po