(7 puslapiai)
Įvadas. Dėstymas. Socialiniai mokslai. Skirtumas nuo gamtos mokslų. Išvados. Skaityti daugiau(438 darbai)
(7 puslapiai)
Įvadas. Dėstymas. Socialiniai mokslai. Skirtumas nuo gamtos mokslų. Išvados. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Sociologijos analizės lygmenys. Sociologijos funkcijos. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Sociologijos ištakos, raida ir taikymas. Sociologijos mokslo priešistorė. Sociologijos mokslo atsiradimas ir raida. Sociologinių žinių dalykas ir struktūra. Sociologijos mokslo raida Lietuvoje. Sociologinė analizė ir jos lygiai. Sociologinės teorijos ir požiūriai. Funkcionalizmo – suderinamumo teorija. Sociologinių tyrimų procesas. Visuomenės samprata. Kultūra. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Karlo Marxo kūrybinis palikimas. Maxo Weberio mokslinis palikimas. Emilio Diurkheimo kūrybinis palikimas. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Sociologija. Socialinio fakto stebėjimo pagrindinė taisyklė. Normalaus ir patologinio skyrimo teorinė ir praktinė nauda. Socialinių tipų sudarymas. Socialinio fakto aiškinimo taisyklė. Įrodymo metodas sociologijoje. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Sociologija tarpukario Lietuvoje. Sociologija sovietinės okupacijos metais. Socialiniai pokyčiai Lietuvoje XX amžiuje. paskutiniame dešimtmetyje. Lietuvos sociologai. Petras Leonas. Kunigas Kazimieras Paltarokas. Išvados. PowerPoint pristatymas (10 skaidrių). Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Sociologijos atsiradimas. Sociologinių tyrimų samprata ir tipai. Kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Kultūros apibrėžimas. Kultūros tyrimo reikšmė sociologijoje. Socialinės kultūros aiškinimas. Svarbiausi kultūros elementai. Kultūros universalijos ir kultūros procesai. Požiūriai į kultūros įvairovę. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Žodžio "kultas" apibrėžimas. Žodžio "kultas" priešprieša. Sociologinės kultų charakteristikos bei praktikos. Apibendrinimas. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Sociologinės tradicijos tėvų idėjų: religijos kritikos analizė - Comte, Durkheim, Marx, Weber. Įvadas. Religijos sociologijos klasikai ir jų požiūriai į religiją. Karl Marx (Karlas Marksas). Marx (Markso) materialistinė istorijos samprata. Marx (Markso) ideologijos samprata. Marx (Markso) religijos kritikos bruožai. Emile Durkheim (Emilis Durkheimas). Max Weber (Maksas Vėberis). Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Sociologinių tyrimų organizavimo metodika ir metodologija. Sociologinių tyrimų metodai. Sociologinių tyrimų rūšys. Sociologinio tyrimo etapai. Pirmasis atvejis. Antrasis atvejis. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įžanga. Sociologinių ir kriminologinių tyrimų sąsajos. Sociologinių ir kriminologinių tyrimų takoskyros. Kritinis požiūris į teisinę statistiką. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Mokslinis ir kasdienis stebėjimas. Pedagoginis stebėjimas. Eksperimentas. Eksperimentinio tyrimo etapai. Laboratorinis eksperimentas. Natūralus eksperimentas. Socialinis eksperimentas. Apklausa. Anketavimas. Interviu. Testavimas. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įžanga. Sociologijos mokslas. Sociologinis tyrimas. Sociologiniai metodai. Atranka. Atrankos rūšys. Interviuotojas. Stebėjimas. Eksperimentas. Socialinė apklausa. Sociometrinė apklausa. Dokumentų analizė. Pabaiga. Skaityti daugiau(17 puslapių)
Stebėjimas. Stebėjimas dalyvaujant (įtrauktas stebėjimas). Stebėjimas dalyvaujant plačiai taikomas etnografiniuose tyrimuose. Stebėjimas nedalyvaujant (neįtrauktam) tyrinėtojui vykstančiuose įvykiuose. Atviras (reaktyvus) stebėjimas. Slaptas stebėjimas (inkognito). Nestandartinis stebėjimas. Standartizuotas stebėjimas. Lauko stebėjimo objektas. Laboratorinis stebėjimas. Sistemingas stebėjimas. Stebėjimo tikslas. Ką stebėti. Kaip fiksuoti stebėjimo duomenis. Stebėjimo taisyklės. Metodo privalumai. Metodo trūkumai. Paralelūs ir nuoseklūs eksperimentai. Kvazieksperimentais (tariamasis). Populiacinis validumas. Asmenybiniai veiksniai. Ekologiniai veiksniai. Lauko eksperimentas. Laboratorinis eksperimentas. Teisinis eksperimentas. Eksperimentinio tyrimo etapai. Eksperimento privalumai. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Talcottas Parsonsas. Socialinio veiksmo sistema. Struktūrinio funkcionalizmo prielaidos. Socialinė sistema. Socialinė kontrolė. Robertas Mertonas. Socialinė struktūra ir anomija. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Dėstymas. Struktūrinis funkcionalizmas. UAB. Konflikto teorija. Išvados. Skaityti daugiau(28 puslapiai)
Įvadas. Tikslas – sužinoti, kas skatina studentus mokytis, kas lemia jų studijų programos pasirinkimą bei įvertinti studentų pasitenkinimą studijomis. Mokymosi motyvacijos samprata. Mokymosi motyvacijos klasifikacija. Mokymosi motyvacijos rūšys. Vidinė mokymosi motyvacija. Išorinė mokymosi motyvacija. Kiekybinis sociologinis tyrimas: apklausos analizė. Tyrimo aprašymas. Apklausos rezultatai parodė, jog didžioji dalis apklausoje dalyvavusių studentų, kaip ir buvo tikėtasi, buvo iš Kauno miesto, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų. Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Studijų kokybės vertinimas. Kas skatina studentus studijuoti? Išvados. Priedai (4 psl.). Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Suaugusiųjų mokymosi poreikiai ir tikslai informacinėje visuomenėje. Nuotolinių studijų samprata, ypatumai ir organizavimas. Nuotolinių studijų sistema. Medžiagos rengimas nuotolinio mokymosi kursui. Medžiagos rengimas nuotolinio mokymosi kursui. Nuotolinio švietimo administravimas. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Neformalios jaunimo organizacijos. Pagrindinės jaunimo subkultūros ir jų bruožai Lietuvoje. Metalistai. Pankai. Baikeriai. Reiveriai. Reperiai. Skinheadai. Gotai. Banglai. Forsai. Emo. Išvados. Skaityti daugiau