Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Sociologija>Sociologijos šperos

Sociologijos šperos (36 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Sociologija (44)

    Sociologija kaip socialinis mokslas. Teorinė sociologija: sociologinės minties raida. Socialiniai veiksniai, suformavę poreikį atsirasti sociologijos mokslui. Intelektualinė veikla, sąlygojusi sociologijos mokslo atsiradimą ir susiformavimą. Harriet Martineu (1802-1876), Anglija. Karl Marx (1818-1883), Vokietija – Anglija. Emile Durkheim (1858-1916), Prancūzija. Florian Witold Znaniecki (1882-1958), Lenkija. Albion W. Small (1854-1926), Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Sociologija Lietuvoje. Pagrindiniai sociologinio tyrimo proceso etapai. Tyrimo planas, strategija. Duomenų rinkimas. Duomenų analizė. Visuomeninė kultūra. Individas ir visuomenė. Socialinė sąveika. Socialiniai santykiai. Socialinio vaidmens apibrėžtis.
    Sociologija, špera(19 puslapių)
    2008-04-21
  • Sociologija (45)

    Sociologijos objektas ir funkcijos. Sociologinė kultūros samprata. Socializacija. Socialinė sąveika. Formalios organizacijos. Institucijos. Socialinė nelygybė ir socialinis mobilumas. Didžiosios skirtybės. Sociologinio požiūrio į visuomenę specifika. Pagrindinės sociologijos mokslo sąvokos. Socialinės tikrovės samprata. Laisvės problema sociologijoje. Humanistinis sociologijos pobūdis. Sociologijos mastymo charakteristika. Sociologijos objektas. Sociologijos funkcijos (paskirtis). Sociologinės analizės lygiai. Pagrindinės sociologinės paradigmos. Sociologijos ryšys su kitais mokslais. Sociologo profesinės veiklos ypatumai. Aprašyti socialinės kontrolės poveikį jums.
    Sociologija, špera(14 puslapių)
    2008-12-04
  • Sociologija (46)

    Sociologijos teorija ir istorija. Kas yra sociologija? Sociologijos apibrėžimas, vidinė struktūra, funkcijos. Sociologijos ryšys su kitais mokslais. Sociologinės minties atsiradimas ir raida. Šiuolaikinės sociologijos teorijos. Kultūra ir visuomenė. Kultūros samprata, turinys ir elementai. Kultūrinė įvairovė. Visuomenės tipai. Socializacija. Socialinė sąveika: šneka ir neverbalinis bendravimas. Socialinė struktūra: socialinės padėtys ir vaidmenys. Socialinės struktūros samprata ir komponentai: statusas (padėtis), vaidmuo, institutas, grupė. Socialinės grupės ir organizacijos. Kolektyvinis elgesys. Socialinė grupė: samprata, bruožai, elementai, tipai. Organizacija: samprata, teorijos, istorija. Moderniosios organizacijos. Biurokratija. Kolektyvinio elgesio samprata ir formos. Socialiniai judėjimai. Stratifikacija ir nelygybė. Stratifikacijos samprata ir dimensijos. Klasių ir stratifikacijos teorijos. Socialinių klasių skirtumai šiuolaikinėse visuomenėse. Socialinis mobilumas. Nelygybė: skurdas, gerovė ir socialinė atskirtis. Deviacija ir nusikalstamumas. Deviacijos samprata, komponentai ir procesas. Deviacijos aiškinimai. Nusikalstamumo rūšys. Socialinė kontrolė. Lytis ir seksualumas. Socialinis biologinės ir socialinės lyties konstravimas (identitetas, vaidmenys). Lyčių nelygybės koncepcijos. Žmogaus seksualumas. Vakarų visuomenėse. Homoseksualizmas ir prostitucija: vakar ir šiandien. Stratifikacija pagal amžių. Biologinis ir socialinis amžius. Pagrindiniai gyvenimo etapai: vaikystė, jaunystė, branda, senatvė. Amžiaus ir socialinės struktūros santykis. Šeima: alternatyvos ir problemos Šeimos samprata, funkcijos, modelių įvairovė. Santuoka ir jos alternatyvos, sėkmės ir nesėkmės. Ištuokos. Smurtas ir prievarta šeimos gyvenime. Švietimas, žiniasklaida ir komunikacijos. Kintantis švietimo vaidmuo. Švietimas ir naujosios komunikacinės technologijos. Laikraščiai, televizija, internetas bei jų įtaka visuomenėje. Religija ir religinis fundamentalizmas. Religijos apibrėžimas, elementai ir paskirtis. Religijų įvairovė. Religinių organizacijų tipai. Religinis fundamentalizmas. Politika ir visuomenė. Politikos samprata. Politinė galia ir jos pasiskirstymas visuomenėje. Politinio valdymo tipai. Politinė valdžia. Valstybė, jos elementai ir funkcijos. Politinės partijos ir rinkimai. Politikos socialinis kontekstas. Darbas ir ekonominis gyvenimas. Ekonomikos apibrėžimas. Ekonominių sistemų formos. Darbo samprata ir tipai. Darbo transformacija. Užimtumas ir nedarbas. Demografiniai procesai. Migracija. Demografijos samprata. Demografinių duomenų šaltiniai. Gyventojų sudėties kriterijai. Gyventojų gausėjimas: grėsmės ir ateitis. Migracija ir jos procesai. Rasė ir etniškumas. Rasės ir etniškumo samprata. Mažumų grupės. Etninė integracija ir atskirtis. Rasizmo ir etninės diskriminacijos aiškinimai. Migracijos procesai. Sociologiniai tyrimai. Sociologinių tyrimų samprata, tipai ir rūšys. Tyrimo procesas ir jo etapai. Duomenų rinkimo metodai. Informacijos apdorojimas, analizė ir interpretavimas. Tyrimų etika.
    Sociologija, špera(36 puslapiai)
    2009-01-06
  • Sociologija (5)

    Sociologijos objektas. Visuomenė. Sociologijos funkcijos visuomenėje. Sociologinės analizės lygiai. Comte sociologijos samprata. K. Marxo ir M. Weberio socialinės klasės sampratos. Makro- mikrosociologinės teorijos, jų skirtumai. Simbolinis interakcionizmas. Struktūrinis funkcionalizmas Fenomenologinė kryptis. Kultūros samprata sociologijoje. Simboliai. Kultūros vertybės. Etnocentrizmas. Subkultūra. Devintinės subkultūros. Socializacija ir jos veiksniai. Jeano Piaget pažinimo vystymosi teorija.
    Sociologija, špera(3 puslapiai)
    2005-06-16
  • Sociologija (7)

    Sociologijos mokslas. Sociologija kaip sąmoningumo forma. Sociologijos atsiradimas. Sociologijos pradininkai. Sociologija ir kiti socialiniai mokslai. Sociologijos teorinės paradigmos. Teorijos ir empirijos santykis. Sociologinio tyrimo programa. Tyrimo etapai. Tyrimo metodai. Visuomenės pagrindai. Kultūros sąvokos atsiradimas. Kultūrų vienovė ir įvairovė. Kultūros vielinė įvairovė. Socializacija. Asmenybės tapsmo teorijos. Socializacijos tipai. Socializacijos institutai. Socialinė struktūra. Socialinis vaidmuo. Socialinė grupė. Socialinė institucija. Grupės ir organizacijos. Grupės vidiniai procesai. Nuo tradicinės prie biurokratinės organizacijos. Deviacija. Šiuolaikinė biurokratijos samprata. Biurokratijos bruožai, atskleisti po M. Weberio. Deviacijos tipologizavimas. Deviacijos funkcijos. Deviacijos pasekmės. Deviacijos priežasčių aiškinimai. Sociologiniai aiškinimai. Deviacija kaip procesas ir jo etapai. Nusikalstamumas. Socialinė nelygybė ir stratifikacija. Stratifikacijos dimensijos. Stratifikacijos sistemos. Stratifikacijos teorijos klasikai. Klasės šiuolaikinėje vakarietiškoje visuomenėje. Klasinės priklausomybės nustatymas. Klasė ir gyvenimo būdas. Socialinis mobilumas. Lyčių stratifikacija ir jos ištakos. Socializacija pagal lytį. Lyčių socialiniai vaidmenys. Vaidmenų diferenciacijos aiškinimai. Lyčių nelygybė. Amžiaus samprata. Gyvenimo ciklas. Svarbiausi gyvenimo etapai. Amžius ir socialinė struktūra. Senatvės problemos.
    Sociologija, špera(18 puslapių)
    2005-08-08
  • Sociologija (8)

    Sociologijos tyrimų lygmenys. Visuomenės atsiradimo ir egzistavimo sąlygos. Žmonių gyvenimo geografinės sąlygos. Kultūra. Tarpusavio priklausomybė ir santykių visuma. Psichologiniai elementai. Socialinis vaidmuo. Asmenybė. Asmenybės integracija. Sveikata. Medicina. Sveikatos kultūra. Socialinis ryšys. Erdvinis, psichinis, socialinis kontaktas. Interakcija. Socialinis veiksmas. Socialiniai santykiai. Socialinė priklausomybė. Socialinis ryšys tarp mediko ir paciento. Santuokos stabilumo problema. Santuokos sėkmės kriterijai ir faktoriai. Šeimininiai konfliktai, jų rūšys, priežastys ir veikimo keliai. Šeimos krizė ir dezorganizacija. Nepilnos šeimos problema. Socialinės institucijos. Socialinės institucijos samprata (4 aspektai). Socialinių institucijų funkcijos, sudėtiniai elementai ir tipai. Sveikatos priežiūros sistema kaip socialinė institucija. Socialinės kontrolės sistema. Socialinės sankcijos samprata. Sankcijų tipai. Socialinių sankcijų sistema, reguliuojanti mediko ir paciento santykius. Socialinės organizacijos samprata (3 aspektai). Formali ir neformali organizacija. Socialinė organizacija ir socialinė tvarka. Sveikatos priežiūros socialinė organizacija. Sveikatos ir nesveikatos socialinė samprata. Sveikatos ir ligos sampratos raida istorijos bėgyje. Biologinis, psichologinis bei sociologinis sveikatos ir nesveikatos aspektai. Sociologija ir medicina. Metodologiniai principai. Gydytojo profesijos sociologinės charakteristikos. Gydytojo deprofesionalizacijos problema. Gydytojo paciento santykiai ir jų tipai. Ligoninė kaip socialinė institucija. Sveikatos priežiūros sistemos ir jų tipai (socializuota, decentralizuota, mišri). Socialinė nelygybė, socialinė struktūra ir sveikata. Sveikatos priežiūros reforma ir jos problemos Lietuvoje.
    Sociologija, špera(22 puslapiai)
    2005-09-18
  • Sociologijos pagrindai

    Sociologijos mokslo atsiradimas, raida. Teorinė ir taikomoji sociologija. Skirtumai tarp socialinių ir gamtos mokslų. Visuomenės samprata, klasikiniai požiūriai į visuomenę. Kultūra. Socialinė stratifikacija. K. Markso stratifikacijos. Grupės. Grupių atliekamos funkcijos. Organizacija. Biurokratija. Deviacija. Biologinės deviacijos teorijos. Mezomorfas. Ektomorfas. Psichologinės teorijos. Sociologijos teorijos. Diferencijuotos asociacijos teorija. Anomijos teorija. Stigmatizacijos teorija. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Feminizmas. Funkcionistai. Homoseksualizmas. Psichologinės teorijos. Sociologijos teorijos. Diferencijuotos asociacijos teorija. Anomijos teorija. Stigmatizacijos teorija. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Feminizmas. Funkcionistai. Homoseksualizmas. Šeima. Giminystė. Santuokos alternatyvos. Kūno sociologija. Religija ir sekuliarizacija. Naujieji religiniai sąjūdžiai. Rasė. Etninė integracija ir etniniai konfliktai. Žiniasklaida. Globalizacija ir žiniasklaida.
    Sociologija, špera(10 puslapių)
    2008-06-03
  • Sociologijos teorijos

    Struktūrinis funkcionalizmas (Parsonsas, Mertonas). Funkciniai imperatyvai. Socialinės sistemos funkcinės sąlygos. Merton funkcionalumo samprata. Struktūrinio funkcionalizmo kritika. Socialinio konflikto teorijos (Coseris, Darendorfas, Millsas, Rexas, Collinsas). Socialinio konflikto sąlygos (priežastys, trukmė, stiprumas, funkcijos) (coseris). Collins konfliktologinės socialinės stratifikacijos perspektyvos prielaidos (Collins). Simbolinis interakcionizmas (Mead, Blumeris). Simbolių funkcijos. Dramaturginė teorija Ggoffmanas). Kritinė teorija (Horkheimeris, Pollockas, Lowenthalis, Frommas, Marcuse, Adorno). Etnometodologija (Garfinkel). Mainų teorija (Homans, Blau). Racionalaus pasirinkimo prieiga. Vėlyvosios modernybės teorijos (Habermas). Postmodernios teorijos (Foucoult, Bourdieu, Baudrillard).
    Sociologija, špera(8 puslapiai)
    2010-09-16
  • Stratifikacija

    Visuomenės struktūra, santykių kategorijos ir sistemos, Formalių organizacijų tipai, gyvenimo stiliai, socialinis mobilumas, Funkcionalistinė stratifikacijos teorija, K.Marx'o ir F.Engels'o darbo pasidalinimo (DP) samprata, Klasių kova, Lenininis klasės apibrėžimas, progresyvių visuomenių socialinė struktūra, Max Weber'io koncepcijos kritika ir klasių suvokimas, M.Weber'is ir trys lygiai, Rango, asmeninio talento ir progreso išryškinimas, Dėmesio stratifikacijai sumažėjimas, Socialinės stratifikacijos sritis.
    Sociologija, špera(9 puslapiai)
    2005-04-06
  • Stratifikacija (2)

    Visuomenės struktūra. Priklausomybės ir skirtumų sistema. Socialinės grupės. Pirminės ir antrinės grupės. Grupės dydžio svarba. Statusas. Vaidmuo. Socialiniai institutai. Pagrindinės stratifikacijos charakteristikos. Normų ir sankcijų apibrėžimas. Socializacijos poreikis. Diferenciavimas ir rangavimas. Huaco. Funkcionalistinė stratifikacijos teorija. Davis Moore. Stratifikacijos principai. Socialinės stratifikacijos sritis. Dėmesio stratifikacijai sumažėjimas. Rango, asmeninio talento ir progreso išryškinimas. Lenininis klasės apibrėžimas. Giddenso Marxo požiūrio kritika. Marxo klasinis požiūris. Marxo ir Engelso darbo pasidalijimo koncepcija. Giddenso Veberio požiūrio traktavimas.
    Sociologija, špera(8 puslapiai)
    2006-02-17
  • Šiuolaikinės sociologijos teorijos (2)

    T. Parsons ir struktūrinis funkcionalizmas. Struktūrinio funkcionalizmo tradicija. Talcottas Parsonsas ir socialinės tvarkos problema. Fenomenologinė sociologija ir Alfred Schutz. Biografija. Fenomenologinė sociologija. Fenomenologinės sociologijos šaknys. Intersubjektyvumas. Gyvenamasis pasaulis. Tipizacijos ir receptai. Socialinio pasaulio sritys. H. Garfinkel ir etnometodologija. Harold Garfinkel. Pagrindinės etnometodologijos sąvokos. Refleksyvumas. Ataskaita arba atskaita. Indeksiškumas. Dokumentinis metodas. Etnometodologinių tyrimų pavyzdžiai. Kritinė teorija ir Habermas. Komunikacinio veiksmo teorija. Šiuolaikinės visuomenės kritika. V.G. Homans, P. Blau ir mainų teorija. Pirmasis G.C. Homans kūrybos etapas - indukcija. Antrasis G.C. Homans kūrybos etapas – dedukcija. Metodologija. Peter Blau mainų teorija. Teorija. Socialinių institutų atsiradimas. Anthony Giddens. Modernybė, postmodernybė, post-tradicija. Mass-media ir "aš". Racionalaus pasirinkimo prieiga (RPP). Racionalaus pasirinkimo teorijos pagrindinės idėjos. Sociologinio aiškinimo metodologija. Pierre Bourdieu refleksyvioji sociologija. P. Bourdieu intelektualinės skolos. Bourdieu metodologija. Lauko, habitus ir kapitalo teorija. Bourdieu stratifikacijos ir socialinės reprodukcijos teorija. Episteminio refleksyvumo idėja. Lytis ir vyrų dominavimas.
    Sociologija, špera(14 puslapių)
    2009-06-22
  • Taikomųjų tyrimų metodologija

    Mokslo metodologija ir metodas. Kategorijos metodologija sampratos įvairovė. Mokslinio tyrimo metodologijos esmė. Tyrimo metodas. Edukologinių tyrimų objektas. Mokslinio pažinimo specifika. Moksliškumo vertinimo kriterijai. Mokslinio tyrimo principai. Mokslinio tyrimo projekto sudarymas. Literatūros studijavimas. Temos pasirinkimas. Temos performulavimas į problemą. Tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas. Hipotezė. Teorinis tyrimas. Tyrimo metodologija. Kiekybiniai tyrimai. Kiekybinė analizė. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų santykis. Imties tūris. Jo parinkimo būdai. Empiriniai tyrimo metodai. Dokumentų analizės metodas. Kontent–analizės metodas. Ekspertų vertinimo metodas. Sociometrinis metodas. Kai kurios statistinės procedūros. Standartinių paklaidų ir pasikliautinojo intervalo skaičiavimas ir aiškinimas. Reikšmingumo nustatymas. Metodologines tyrimų klaidos. Mokslinio darbo ataskaitos struktūra ir turinys. Tyrėjų atliekančių tyrimus kompetencijos skiriamieji bruožai.
    Sociologija, špera(20 puslapių)
    2008-01-15
  • Teisės sociologija (2)

    Teisės sociologijos samprata. Dvejopas požiūris į teisę. Teisės sociologijos ryšiai su teisės, sociologijos ir kitais mokslais. Teisės sociologijos objektas. Teisiniai reiškiniai ir jų klasifikacija. Pirminiai ir antriniai teisiniai reiškiniai. Reiškiniai susiję ir nesusiję su procesu. Valdymo ir valdomumo reiškiniai. Institutų ir atvejų (atsitikimų) reiškiniai. Teisinių ir neteisinių dokumentų analizė. Kiekybinė analizė. Teisės socialinis pagrindas. W. Sumnerio, Savigny ir Erlicho požiūriai į teisę. Socialinių faktų stebėjimas: monografinis nagrinėjimas, kiekybinė analizė, anketinė apklausa. Teisės sociologijos metodologiniai principai ir jų reikšmė. Teisės sociologijos eksperimentiniai metodai ir jų taikymas. Socialinės kaitos samprata. Efektyvaus teisinio poveikio ribos. Įstatymų leidybos strategija permanentinės kaitos sąlygomis. Efektyvių įstatymų sąlygos. Teisės vieta Parsono socialinės sistemos teorijoje. Teisingumo idėja ir formos. Visuomenių tipai, kaitos formos ir ribos. Pilietinės visuomenės samprata. Teisinė sąmonė : samprata ir struktūriniai elementai. Teisės tikslo ir funkcijos samprata Poundo, Durkheimo ir Llewellyno teorijoje. Teisingumo idėjos interpretacijos. Asmenybės teisinės socializacijos proceso ir jo psichologinio mechanizmo apibūdinimas. Paskirstomojo teisingumo principai. Teisinės sąmonės rūšys ir funkcijos. Teisinė kultūra. Teisinio konflikto samprata, dinamika ir tipologija. Teisminiai ginčai. Teisėjų elgesys. Pasitikėjimo Lietuvos respublikos teismais problema. Teorinė teisės sociologijos (TS) funkcija: samprata, žinios apie realybę ir jų interpretavimas. Teisininko profesijos samprata, profesinės žinios ir vertybės. Praktinė teisės sociologijos (TS) funkcija. Pagalba teisėjams. Teisės taikymo ir rėmimosi teisės sociologinės problemos. Teisinė akultūracija: samprata, veiksniai, ir rezultatai. Įstatymų kūrimo sociologija.
    Sociologija, špera(19 puslapių)
    2005-10-26
  • Teisės sociologija (3)

    Teisės sociologijos samprata. Teisinių reiškinių samprata. Teisinių ir socialinių neteisinių reiškinių skirties (teisiškumo) samprata. Teisės sociologijos ryšiai su kitais mokslais. Teisės sociologijos minties raida nuo antikos iki viduramžių. Teisės sociologijos minties raida viduramžiais ir naujaisiais laikais. Teisės sociologijos formavimasis XIX amžiuje (19 amžiuje). Teisės sociologijos kaip mokslo atsiradimas. Teisės sociologinio tyrimo metodologiniai principai. Dokumentų ir teismų praktikos sociologinė analizė. Socialinių faktų stebėjimo metodai. Socialinio eksperimento metodai. Teisės sociologinio tyrimo programa. Sociologinė pagalba teisėjams. Teisėkūros sociologija. Socialinės tvarkos samprata. Teisingumas ir jo interpretacijos. Normatyvinis pliuralizmas ir tarpnormatyviniai reiškiniai. Teisiškumo teorijos. Teisinės sistemos sociologinis apibūdinimas. Teisinis pliuralizmas ir jo rūšys. Infrajuridiniai reiškiniai ir jų kategorijos. Teisinė akultūracija. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisės socialinio veikimo mechanizmas. Visuomenės teisinės kultūros samprata. Teisinės sąmonės ir teisinės kultūros santykis. Asmenybės socializacijos teisinė samprata. Teisinė sąmonė ir teisinė kultūra kaip socializacijos veiksnys ir rezultatas. Socializacijos negatyvieji veiksniai ir jų padariniai Lietuvoje. Teisinio konflikto samprata. Teisinio konflikto dinamika ir tipologija. Teisinės profesijos samprata. Teismai ir ginčai. Teisėjų elgesys. Pasitikėjimo Lietuvos respublikos teismais problemos. Teisės taikymo ir rėmimosi teise socialinės problemos. Policijos veiklos kultūros problemos. Teisės politika ir teisės socialinis veiksmingumas. Ankstyvieji sociologiniai požiūriai į teisę. Teisės kaip visuomenės integracijos mechanizmo samprata. Teisės funkcinės analizės teorija. Teisinis individualizmas ir teisė korporacinėje visuomenėje.
    Sociologija, špera(16 puslapių)
    2006-08-03
  • Teisės sociologija (5)

    Teisės ir sociologijos sąvokos. Dvi teisės sociologijos sampratos. Teisės sociologijos objektas. Teisinių reiškinių sąvoka. Teisinių reiškinių klasifikacijos. Teisinių ir socialinių neteisinių reiškinių atskyrimo kriterijaus - teisiškumo sąvokos apibūdinimas. Teisės sociologijos ryšiai su bendrąja sociologija, teisės filosofija, teisės teorija ir kitais mokslais. Teisės sociologijos minties raida. Teisės sociologinio tyrimo principai. Teisinių ir neteisinių dokumentų kokybinė ir kiekybinė analizė. Stebėjimo metodai. Anketos sudarymas ir apklausos atlikimas. Eksperimento metodai: natūralus eksperimentas ir laboratorinis eksperimentas, testas. Tyrimo proceso stadijos. Teisės sociologijos funkcijų apibūdinimas. Pažintinė teisės sociologijos funkcija. Teisės sociologijos raidos ir struktūros dėsniai. Praktinė teisės sociologijos funkcija. Sociologinė pagalba įstatymų kūrėjams. Visuomeninė (viešoji) nuomonė. Sociologinė pagalba teisėjams. Pagalbos teisėjams formos.
    Sociologija, špera(20 puslapių)
    2007-04-02
  • Teisės sociologija (6)

    Teisės sociologijos samprata. Teisinė akultūracija ir teisinės sistemos evoliucija. Instrumentinio požiūrio į teisę kritika. Teisės sociologijos objektas, teisinių reiškinių sąvoka ir klasifikacija. Poteisiniai (infrajuridiniai) reiškiniai ir jų kategorijos. Vėberio analizė. Teisiškumo samprata ir teorijos. Teisinės sistemos sociologinis apibūdinimas. Teisinio konflikto tipologija. Teisės sociologijos ryšys su kitais mokslais. Socialinės tvarkos prigimties samprata. Marksistinė paradigma. Teisės sociologijos minties raida nuo Antikos iki Viduramžių. Infrajuridiniai reiškiniai. Teisinis individualizmas ir teisė korporacinėje visuomenėje. Teisės sociologijos minties raida viduramžiais ir naujausiais laikais. Teisinis pliuralizmas. "Teisės darbų" teorija (K. Lyvelynas). Parsono socialinio veikimo teorija. Teisės sociologijos šakos ir sritys. Teisinė profesijos samprata. Vakarų teisės socialinės minties raida viduramžiais ir naujausiais laikais. Moderniosios teisės ir socialinės kaitos ryšio samprata. Lietuvos teismų problemos. Markso ir Engelso teorija. Teismų ir teisėjų samprata. Paundo teorija (socialinis susitelkimas). Dokumentų ir teismų praktikos sociologinė analizė. Teisės socialinė paskirtis, samprata, funkcijos. Teismų efektyvus veikimas, socialinių įstatymų leidybos strategija. Autopoiesis teorija (N. Lumanas). Anketinė apklausa. Teisinė kultūra. Mikrosociologinis požiūris į teisę. Socialinės kontrolės samprata. Eksperimento metodai teisės sociologijoje. Ankstyvasis požiūris į teisę. Teisinė sąmonė. Funkcionalizmo paradigma. Socialinė pagalba teisėjams. Asmens socializacijos teisinė samprata. Teisinių konfliktų struktūra ir raida. Sociologijos pagalba teisėkūros subjektams. Normatyvinis pliuralizmas, normatyviniai reiškiniai, socialinis reguliavimas. Modernios valstybės ir modernios teisės santykis. Realistinė teisės mokykla, atstovai. Teisės socialinio veiksmingumo samprata. Sociologų ir teisėjų požiūris į teisę, skirtis. Prancūzų mokykla (klasicizmas ir pozityvizmas). Savaiminės tvarkos modelis. Teisės konflikto ir konflikto samprata. Vokiečių teisės doktrina, vokiečių klasikinė teisės sociologija. Įstatymo ir papročio santykis. Teisės ir prekių formų santykis, ryšys. Empirinis požiūris į teisę XIX amžiuje. Teisinės kultūros formavimas pilietinės visuomenės raidos kontekste. Įstatymo efektyvumo pagrindinės sąlygos. Teisės socialinis veikimas. Teisė į solidarumą. Prancūzų klasikinė teisės sociologija. Socialinės teisės samprata, prasmių sluoksniškumas. Socialinės teisės metodologijų paradigma. Neomarksistinė konfliktinė paradigma. Teisinių ir neteisinių dokumentų kiekybinė analizė. Formalusis teisės veiksmingumas, jo samprata. Teisės ir ideologijos represinės teisės mechanizmai (Marksizmas ir Neomarksizmas). Skandinavų mokykla. Policijos veiklos specifika, kultūros problemos. Teisinis individualizmas ir teisė korporacinėje visuomenėje. Kriminologų indėlis į teisės sociologiją (Ferri, Diurheimas). Teisės veiksmingumo sąlygos ir veiksmai. Galios ir teisės santykis Marksizme ir Neomarksizme. Monografinis stebėjimas (kiekybinis). Teisės socialinio veiksmingumo samprata ir lemiantys veiksmai. Marksistinis ir Neomarksistinis teisės ideologijos požiūris. Vėberis, socialinio veiksmo teorija. Teisės sociologijos statusas tarp mokslų. Teisingumo idėja, interpretacijos. Teisės socialinės funkcijos. Simbolinis interakcionalizmas, sąveika. Valstybės politikos veiksmingumas, jos padarinių samprata. Fenomenologija. Pažintinė teisės sociologijos funkcija. Teisinis pliuralizmas. Neomarksistinė paradigma. Deviacija, lygiai, formos, efektai. Etnometodologijos metodai. Teisėkūros sociologijos formos.
    Sociologija, špera(44 puslapiai)
    2007-12-01
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
Puslapyje rodyti po