Sociologija kaip socialinis mokslas. Teorinė sociologija: sociologinės minties raida. Socialiniai veiksniai, suformavę poreikį atsirasti sociologijos mokslui. Intelektualinė veikla, sąlygojusi sociologijos mokslo atsiradimą ir susiformavimą. Harriet Martineu (1802-1876), Anglija. Karl Marx (1818-1883), Vokietija – Anglija. Emile Durkheim (1858-1916), Prancūzija. Florian Witold Znaniecki (1882-1958), Lenkija. Albion W. Small (1854-1926), Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Sociologija Lietuvoje. Pagrindiniai sociologinio tyrimo proceso etapai. Tyrimo planas, strategija. Duomenų rinkimas. Duomenų analizė. Visuomeninė kultūra. Individas ir visuomenė. Socialinė sąveika. Socialiniai santykiai. Socialinio vaidmens apibrėžtis. Skaityti daugiau
Sociologija (45)Sociologija, špera
(14 puslapių)
Sociologijos objektas ir funkcijos. Sociologinė kultūros samprata. Socializacija. Socialinė sąveika. Formalios organizacijos. Institucijos. Socialinė nelygybė ir socialinis mobilumas. Didžiosios skirtybės. Sociologinio požiūrio į visuomenę specifika. Pagrindinės sociologijos mokslo sąvokos. Socialinės tikrovės samprata. Laisvės problema sociologijoje. Humanistinis sociologijos pobūdis. Sociologijos mastymo charakteristika. Sociologijos objektas. Sociologijos funkcijos (paskirtis). Sociologinės analizės lygiai. Pagrindinės sociologinės paradigmos. Sociologijos ryšys su kitais mokslais. Sociologo profesinės veiklos ypatumai. Aprašyti socialinės kontrolės poveikį jums. Skaityti daugiau
Sociologija (46)Sociologija, špera
(36 puslapiai)
Sociologijos teorija ir istorija. Kas yra sociologija? Sociologijos apibrėžimas, vidinė struktūra, funkcijos. Sociologijos ryšys su kitais mokslais. Sociologinės minties atsiradimas ir raida. Šiuolaikinės sociologijos teorijos. Kultūra ir visuomenė. Kultūros samprata, turinys ir elementai. Kultūrinė įvairovė. Visuomenės tipai. Socializacija. Socialinė sąveika: šneka ir neverbalinis bendravimas. Socialinė struktūra: socialinės padėtys ir vaidmenys. Socialinės struktūros samprata ir komponentai: statusas (padėtis), vaidmuo, institutas, grupė. Socialinės grupės ir organizacijos. Kolektyvinis elgesys. Socialinė grupė: samprata, bruožai, elementai, tipai. Organizacija: samprata, teorijos, istorija. Moderniosios organizacijos. Biurokratija. Kolektyvinio elgesio samprata ir formos. Socialiniai judėjimai. Stratifikacija ir nelygybė. Stratifikacijos samprata ir dimensijos. Klasių ir stratifikacijos teorijos. Socialinių klasių skirtumai šiuolaikinėse visuomenėse. Socialinis mobilumas. Nelygybė: skurdas, gerovė ir socialinė atskirtis. Deviacija ir nusikalstamumas. Deviacijos samprata, komponentai ir procesas. Deviacijos aiškinimai. Nusikalstamumo rūšys. Socialinė kontrolė. Lytis ir seksualumas. Socialinis biologinės ir socialinės lyties konstravimas (identitetas, vaidmenys). Lyčių nelygybės koncepcijos. Žmogaus seksualumas. Vakarų visuomenėse. Homoseksualizmas ir prostitucija: vakar ir šiandien. Stratifikacija pagal amžių. Biologinis ir socialinis amžius. Pagrindiniai gyvenimo etapai: vaikystė, jaunystė, branda, senatvė. Amžiaus ir socialinės struktūros santykis. Šeima: alternatyvos ir problemos Šeimos samprata, funkcijos, modelių įvairovė. Santuoka ir jos alternatyvos, sėkmės ir nesėkmės. Ištuokos. Smurtas ir prievarta šeimos gyvenime. Švietimas, žiniasklaida ir komunikacijos. Kintantis švietimo vaidmuo. Švietimas ir naujosios komunikacinės technologijos. Laikraščiai, televizija, internetas bei jų įtaka visuomenėje. Religija ir religinis fundamentalizmas. Religijos apibrėžimas, elementai ir paskirtis. Religijų įvairovė. Religinių organizacijų tipai. Religinis fundamentalizmas. Politika ir visuomenė. Politikos samprata. Politinė galia ir jos pasiskirstymas visuomenėje. Politinio valdymo tipai. Politinė valdžia. Valstybė, jos elementai ir funkcijos. Politinės partijos ir rinkimai. Politikos socialinis kontekstas. Darbas ir ekonominis gyvenimas. Ekonomikos apibrėžimas. Ekonominių sistemų formos. Darbo samprata ir tipai. Darbo transformacija. Užimtumas ir nedarbas. Demografiniai procesai. Migracija. Demografijos samprata. Demografinių duomenų šaltiniai. Gyventojų sudėties kriterijai. Gyventojų gausėjimas: grėsmės ir ateitis. Migracija ir jos procesai. Rasė ir etniškumas. Rasės ir etniškumo samprata. Mažumų grupės. Etninė integracija ir atskirtis. Rasizmo ir etninės diskriminacijos aiškinimai. Migracijos procesai. Sociologiniai tyrimai. Sociologinių tyrimų samprata, tipai ir rūšys. Tyrimo procesas ir jo etapai. Duomenų rinkimo metodai. Informacijos apdorojimas, analizė ir interpretavimas. Tyrimų etika. Skaityti daugiau
Sociologija (47)Sociologija, konspektas
(60 puslapių)
Visuomenė kaip mokslinio tyrimo objektas. Sociologijos teorijos. Pozityvistinė sociologija. O. Kontas (Conte) (1798–1857). Herbertas Spenseris (1820–1903). Emilis Durkheimas (1858–1917). Karlo Markso (Marx, 1818–1883) socialinė teorija. Makso Vėberio sociologija. Subjektyvistinė – fenomenologinė sociologija. Struktūrinis funkcionalizmas. T. Parsonsas (1902–1979), R. Mertonas (1910) Konflikto sociologija. Luisas Kozeris (L. Coser 1913). Ralfas Darendorfas (1929). Kritinė – radikalioji sociologija. Frankfurto mokyklos socialinė filosofija. Erichas Fromas. Socialinė struktūra. Socialiniai sluoksniai. Socialinės grupės. Masė ir elitas. Minios elgesio dėsningumai ir stereotipai. Elito problema Lietuvoje. Socialiniai institutai (institucijos). Valstybės istoriniai tipai ir valdymo formos. Partijos. Utopijos. Ideologija. Liberalizmas. Konservatizmas. Socialdemokratizmas. Religija ir jos socialinis vaidmuo. Religinė sąmonė ir jos raida. Religijos funkcijos. Religija ir bažnyčia. Bažnyčia ir valstybė. Religinis fundamentalizmas ir religinis modernizmas. Asmuo ir visuomenė. Socializacijos procesas. Socialinės kontrolės vaidmuo. Socializacijos institucijos. Papročių ir dorovės vaidmuo socializacijos procese. Dorovės socialinis vaidmuo. Etiketo socialinis vaidmuo. Žiniasklaidos socialinis vaidmuo. Socialinis konfliktas. Socialiniai judėjimai. Pilietinio nepaklusnumo protesto akcijos. Sociologija ir sociologiniai tyrimai. Skaityti daugiau
Sociologija (48)Sociologija, konspektas
(8 puslapiai)
Socialinės grupės apibrėžimas ir tipai; grupių dinamika ir lyderiavimas. Organizacijos apibrėžimas ir tipai; neformali organizacija. Biurokratijos apibrėžimas, M. Weber idealus biurokratijos tipas ir biurokratijos trūkumai. Socialinės institucijos apibrėžimas ir tipai. Socialinės stratifikacijos apibrėžimas, socialinės stratifikacijos sistemos ir pagrindiniai jų elementai, socialinio sluoksnio (klasinės priklausomybės) nustatymo metodai ir skirtingų sociologų išskiriami kriterijai. Socialinio mobilumo apibrėžimas, tipai ir teorinės interpretacijos (funkcionalizmas, socialinis konfliktas ir socialinės reprodukcijos koncepcija). Socialinės kontrolės apibrėžimas, agentai ir sociologinės teorinės interpretacijos (struktūrinis funkcionalizmas ir socialinis konfliktas). Socialinės deviacijos apibrėžimas, šaltiniai, funkcijos ir disfunkcijos bei sociologinės teorinės interpretacijos (socialinio konflikto, struktūrinės įtampos, kultūrinio perdavimo etikečių klijavimo perspektyvos). Šeimos sociologiniai apibrėžimai ir pagrindinės šeimos funkcijos, šeimos formos ir santykiai šeimoje, santuoka, skyrybos, šeimos ir santuokos alternatyvos, smurtas šeimose. Religijos apibrėžimas ir pagrindiniai jos elementai: religijų įvairovė bei sociologinės teorinės interpretacijos (struktūrinio funkcionalizmo ir socialinio konflikto), religinių organizacijų formos (bažnyčia, sekta, denominacija, kultas), sekuliarizacija, dabartiniai religiniai judėjimai pasaulyje. Išsimokslinimo samprata ir funkcijos, išsimokslinimo organizavimas ir jo formos, aukštasis mokslas, išsimokslinimo ir socialinės stratifikacijos sociologinės teorinės interpretacijos (B. Berstein kalbos kodų, I. Illich slaptosios mokymo programos, P. Willis kultūrinės reprodukcijos analizės perspektyvos). Politinės sistemos apibrėžimas, tipai ir sociologinės teorinės interpretacijos, galios ir valdžios samprata ir tipai, politinės organizacijos; politinės partijos ir interesų grupės, elito teorijos, pliuralizmas, politinės kultūros samprata; politinis dalyvavimas, tipai ir formos. Socialinės kaitos apibrėžimas ir pagrindiniai socialinę kaitą lemiantys veiksniai bei sociologinės teorinės interpretacijos (evoliucinės, ciklinės ir socialinio konflikto perspektyvos). Globalizacijos apibrėžimai ir teoriniai požiūriai į globalizaciją; modernizacija. Kolektyvinės elgsenos apibrėžimas ir tipai; socialinio judėjimo apibrėžimas ir tipai; sociologinės teorinės interpretacijos. Skaityti daugiau
Sociologija (49)Sociologija, konspektas
(24 puslapiai)
Įvadas. Sociologinė perspektyva. Sociologijos atsiradimas ir jos objektas. Ankstyvieji sociologai. A. Comte. E. Durkheim. M. Weber. K. Marx. Šiuolaikinė sociologija. Kodėl verta studijuoti sociologiją? Kultūra, visuomenė ir individas. Kultūra, visuomenė ir individas. Simboliai. Vertybės. Normos. Kultūrų įvairovė. Kultūra kaip išlaisvinimo ir kaip suvaržymo priemonė. Modernioji sociologinė teorija. Simbolinis interakcionizmas ir mikrosociologinės teorijos. Kitos mikrosociologinės perspektyvos. Dramaturginė analizė: Erwin Goffman. Etnometodologija. Makrosociologinė teorija. Talcott Parsons. Konflikto teorija. Socializaija. Socializacijos metu vyksta du procesai. Pirminė socializacija. Ankstyvosios socializacijos pagrindai. Socializacija kaip savęs suvokimo procesas. Socializacijos etapai. Deviacijų sociologija. Biologiniai deviacijos aiškinimai. Sociologiniai deviacijos aiškinimai. Konflikto teorija. Deviacija ir kapitalizmas. Socialinė stratifikacija. Konflikto teorija. Struktūrinis funkcionalizmas. Socialinė sąveika ir organizacija. Padėtis ir vaidmuo. Socialinės grupės samprata. Organizacijos. Biurokratija. Skaityti daugiau
Sociologija (5)Sociologija, špera
(3 puslapiai)
Sociologijos objektas. Visuomenė. Sociologijos funkcijos visuomenėje. Sociologinės analizės lygiai. Comte sociologijos samprata. K. Marxo ir M. Weberio socialinės klasės sampratos. Makro- mikrosociologinės teorijos, jų skirtumai. Simbolinis interakcionizmas. Struktūrinis funkcionalizmas Fenomenologinė kryptis. Kultūros samprata sociologijoje. Simboliai. Kultūros vertybės. Etnocentrizmas. Subkultūra. Devintinės subkultūros. Socializacija ir jos veiksniai. Jeano Piaget pažinimo vystymosi teorija. Skaityti daugiau
Sociologija (6)Sociologija, konspektas
(45 puslapiai)
Sociologija kaip mokslas. Socialinės minties raida istorijos eigoje. Sociologija ir kiti mokslai. Teorinė ir taikomoji sociologija. Pagrindiniai sociologinės analizės lygmenys. Pagrindiniai požiūriai į socialinių santykių esmę: suderinamumas, konfliktas, simbolinė sąveika. Socialinio tyrimo tikslai, objektai, dalykai, tyrimo imties atrankos metodai. Literatūros panaudojimo tyrime tikslai ir pateikimo vieta. Kokybinio tyrimo strategijos ir kiekybinio tyrimo metodai. Duomenų rinkimo ir analizės metodai. Paradigmos ir teorijos samprata sociologiniame tyrime. Pagrindines kokybinės ir kiekybinės paradigmų prielaidos – ontologinė, epistemiologinė, aksiologinė, retorinė ir metodologinė. Paradigmos pasirinkimo kriterijai atliekant tyrimą. Visuomenė. Visuomenės samprata socialinės minties istorijoje ir šiuolaikinėje sociologijoje. Pagrindinės socialinio gyvenimo sferos. Socialinio gyvenimo prielaidos ir sąlygos. Kultūros samprata. Kultūros elementai. Asmenybė. Asmenybės sociologinė problema. Biogeniniai, psichogeniniai ir sociogeniniai asmenybės elementai. Asmenybės teorijos. Asmens kultura ir visuomenes kultūra. Socializacija ir resocializacija. Socialiniai ryšiai. Socialinės institucijos. Socialinės normos. Nukrypimai nuo socialinės normos (deviacijos). Socialinė kontrolė. Socialinės sankcijos. Socialinės grupės. Socialinė organizacija. Socialinė struktūra. Socialinė stratifikacija. Socialinis mobilumas. Kūno sociologija. Kūnas ir socialinės technologijos. Lytis (sex) ir giminė (gender). Feministinė sociologija. Maskulinistinė ir queer teorijos. Lyties (sex) sociologija. Medicininė sociologija. Sveikatos ir nesveikatos sociologinė samprata. Gydytojo-paciento santykiai. Ligoninė kaip socialinė institucija. Sveikatos priežiūros sistema kaip socialinė institucija. Socialinė struktūra ir sveikata. Moterys ir sveikata. Skaityti daugiau
Sociologija (7)Sociologija, špera
(18 puslapių)
Sociologijos mokslas. Sociologija kaip sąmoningumo forma. Sociologijos atsiradimas. Sociologijos pradininkai. Sociologija ir kiti socialiniai mokslai. Sociologijos teorinės paradigmos. Teorijos ir empirijos santykis. Sociologinio tyrimo programa. Tyrimo etapai. Tyrimo metodai. Visuomenės pagrindai. Kultūros sąvokos atsiradimas. Kultūrų vienovė ir įvairovė. Kultūros vielinė įvairovė. Socializacija. Asmenybės tapsmo teorijos. Socializacijos tipai. Socializacijos institutai. Socialinė struktūra. Socialinis vaidmuo. Socialinė grupė. Socialinė institucija. Grupės ir organizacijos. Grupės vidiniai procesai. Nuo tradicinės prie biurokratinės organizacijos. Deviacija. Šiuolaikinė biurokratijos samprata. Biurokratijos bruožai, atskleisti po M. Weberio. Deviacijos tipologizavimas. Deviacijos funkcijos. Deviacijos pasekmės. Deviacijos priežasčių aiškinimai. Sociologiniai aiškinimai. Deviacija kaip procesas ir jo etapai. Nusikalstamumas. Socialinė nelygybė ir stratifikacija. Stratifikacijos dimensijos. Stratifikacijos sistemos. Stratifikacijos teorijos klasikai. Klasės šiuolaikinėje vakarietiškoje visuomenėje. Klasinės priklausomybės nustatymas. Klasė ir gyvenimo būdas. Socialinis mobilumas. Lyčių stratifikacija ir jos ištakos. Socializacija pagal lytį. Lyčių socialiniai vaidmenys. Vaidmenų diferenciacijos aiškinimai. Lyčių nelygybė. Amžiaus samprata. Gyvenimo ciklas. Svarbiausi gyvenimo etapai. Amžius ir socialinė struktūra. Senatvės problemos. Skaityti daugiau
Sociologija (8)Sociologija, špera
(22 puslapiai)
Sociologijos tyrimų lygmenys. Visuomenės atsiradimo ir egzistavimo sąlygos. Žmonių gyvenimo geografinės sąlygos. Kultūra. Tarpusavio priklausomybė ir santykių visuma. Psichologiniai elementai. Socialinis vaidmuo. Asmenybė. Asmenybės integracija. Sveikata. Medicina. Sveikatos kultūra. Socialinis ryšys. Erdvinis, psichinis, socialinis kontaktas. Interakcija. Socialinis veiksmas. Socialiniai santykiai. Socialinė priklausomybė. Socialinis ryšys tarp mediko ir paciento. Santuokos stabilumo problema. Santuokos sėkmės kriterijai ir faktoriai. Šeimininiai konfliktai, jų rūšys, priežastys ir veikimo keliai. Šeimos krizė ir dezorganizacija. Nepilnos šeimos problema. Socialinės institucijos. Socialinės institucijos samprata (4 aspektai). Socialinių institucijų funkcijos, sudėtiniai elementai ir tipai. Sveikatos priežiūros sistema kaip socialinė institucija. Socialinės kontrolės sistema. Socialinės sankcijos samprata. Sankcijų tipai. Socialinių sankcijų sistema, reguliuojanti mediko ir paciento santykius. Socialinės organizacijos samprata (3 aspektai). Formali ir neformali organizacija. Socialinė organizacija ir socialinė tvarka. Sveikatos priežiūros socialinė organizacija. Sveikatos ir nesveikatos socialinė samprata. Sveikatos ir ligos sampratos raida istorijos bėgyje. Biologinis, psichologinis bei sociologinis sveikatos ir nesveikatos aspektai. Sociologija ir medicina. Metodologiniai principai. Gydytojo profesijos sociologinės charakteristikos. Gydytojo deprofesionalizacijos problema. Gydytojo paciento santykiai ir jų tipai. Ligoninė kaip socialinė institucija. Sveikatos priežiūros sistemos ir jų tipai (socializuota, decentralizuota, mišri). Socialinė nelygybė, socialinė struktūra ir sveikata. Sveikatos priežiūros reforma ir jos problemos Lietuvoje. Skaityti daugiau
Sociologija (9)Sociologija, konspektas
(7 puslapiai)
Sociologija. Sociologijos objektas. Sociologijos ryšiai su kitais mokslais. Klasikai. Emilis Durkheimas. P. Sorokin. Neil Smelser. Sociologijos funkcijos. Siekiai. Sociologijos struktūra, pagrindinės teorijos ir paradigmos. Sociologijos žinojimas. Pagrindiniai sociologijos sąveikos principai. Šeimos modelis remiantis įvairiomis paradigmomis. Karlas Marksas. Marksizmas. Socialinių faktų grupės. "Savižudybė". M.Vėberis. Sociologija Lietuvoje. Lietuvių autoriai. Kunigas Šaulys. Petras Leonas. Vydūnas. Šaltkauskis. A. Maceina. Mykolas Riomeris. Skaityti daugiau
Sociologija kaip mokslasSociologija, referatas
(7 puslapiai)
Įvadas. Dėstymas. Socialiniai mokslai. Skirtumas nuo gamtos mokslų. Išvados. Skaityti daugiau
Sociologija kaip mokslas (2)Sociologija, namų darbas
(4 puslapiai)
Įvadas. Kaip galima sociologija - kaip mokslas. Sociologijos mokslo priešistorė. Auguste Comte (1798 – 1857). Emilis Diurkheimas (E.Durkheim 1858 – 1917). Maksas Vėberis (Max Weber 1864 – 1920). Sociologijos mokslo raida. Socialiniai mokslai. Skaityti daugiau
Sociologija pagal A. GiddensąSociologija, namų darbas
(7 puslapiai)
Ar kiekviena visuomenė turi vientisą kultūrą? Ar komunikacijų globalizavimas padės mums geriau suprasti kultūrų skirtybes, ar jas sunaikins suvienodinimas? Kas yra skurdas? Kas yra absoliutus ir santykinis skurdas, skurdo riba? Kuri iš skurdo sampratų atrodo labiau pagrįsta ir kodėl? Išsamiai paaiškinkite, kaip transformavosi darbas, ekonominėms sistemoms keičiantis iš ikiindustrinės į industrinę ir postindustrinę žinių ekonomiką. Kas yra teilorizmas, fordizmas, postfordizmas? Kodėl pastaruoju metu teilorizmo ir fordizmo sistemos yra rečiau diegiamos? Skaityti daugiau
Sociologijos atsiradimo priežastys. Klasikinė Prancūzijos sociologija. Apšvieta ir sociologijos atsiradimas Prancūzijoje. Konservatyvi reakcija į Apšvietą. Pagrindinės klasikinės Prancūzijos sociologijos atsiradimo prielaidos. Claude Henri Saint-Simon. Auguste Comte. Emile Durkheim. Vokietijos sociologijos vystymasis Hegel filosofijos bruožai, įtakoję Marx. Feuerbach filosofijos bruožai įtakoję Marx. Dėl didelio darbų skaičiaus yra sunkiai apibendrinamas. Pagrindiniai akcentai. Marx atmetimo priežastys. Max Weber. Immanuel Kant (1724-1804) ir Friedrich Nietzsche (1844-1900) įtaka Weber sociologijai. Weber’io patrauklumo vėlesniems teoretikams priežastys. Georg Simmel. Britanijos sociologijos kilmė. Politinės ekonomijos, ameliorizmo ir socialinė evoliucijos sampratos. Italijos sociologija. Skaityti daugiau
Sociologijos dienoraščiaiSociologija, namų darbas
(9 puslapiai)
Sociologija kaip socialinis mokslas. Individas ir visuomenė: socialinė sąveika, socializacija. Sociologijos mokslo ir sociologo vaidmuo (Lietuvos) visuomenėje. Konferencija: "Moteris postmodernioje visuomenėje". Teorinė sociologija: sociologinės minties raida. Socialinės grupės ir organizacijos. Empirinė sociologija: sociologinių tyrimų tipai, metodai ir strategijos. Kultūra ir visuomenė. Skaityti daugiau
PowerPoint pristatymas. Viduramžių samprata. Viduramžių bruožai. Viduramžių žmogus. Origenas ir Augustinas. Tomas Akvinietis. Dantė. Viljamas Okamas. Marsilijus Paduvietis. Skaityti daugiau
Sociologijos ištakos, raida ir taikymasSociologija, referatas
(9 puslapiai)
Sociologijos ištakos, raida ir taikymas. Sociologijos mokslo priešistorė. Sociologijos mokslo atsiradimas ir raida. Sociologinių žinių dalykas ir struktūra. Sociologijos mokslo raida Lietuvoje. Sociologinė analizė ir jos lygiai. Sociologinės teorijos ir požiūriai. Funkcionalizmo – suderinamumo teorija. Sociologinių tyrimų procesas. Visuomenės samprata. Kultūra. Skaityti daugiau
Sociologijos įvadasSociologija, konspektas
(41 puslapis)
Įvadas. Sociologijos apibrėžimas. Sociologinės perspektyvos bruožai. Sociologinių žinių naudingumas. Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emile’is Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis. Kultūra. Sociologinė kultūros samprata. Visuomenės ir kultūros santykis. Kultūros komponentai: simboliai, kalba, vertybės, normos, materialiniai artefaktai. Kultūrų įvairovė: subkultūros, kontrkultūros. Kultūros tyrimai: kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Socializacijos sąvokos apibrėžimas. Pirminė, antrinė socializacija. Resocializacija. Socialiniai vaidmenys. Socialinis ir asmeninis identitetas. Socializacijos veiksniai. Ikimodernios visuomenės, joms būdingi bruožai. Industrinės visuomenės. Industrializacija. Globali raida: Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis pasauliai. Naujos industrinės šalys. Socialinė kaita ir jos priežastys (fizinė aplinka, politinė organizacija, kultūros veiksniai). Socialinė kaita moderniuoju laikotarpiu (ekonominės, politinės ir kultūrinės įtakos). Socialinė sąveika. Kasdienio gyvenimo tyrimo svarba. Mikrosociologija ir makrosociologija. Neverbalinis bendravimas: veidas, emocijos ir gestai. Nefokusuota ir fokusuota sąveika (susidūrimai), riboženkliai. Įspūdžio valdymo dramaturginė analizė: socialinis vaidmuo, priskirtas ir pasiektas statusas, pagrindinis statusas, scena, užkulisiai. Socialinis tikrovės konstravimas. Mainų teorija. Asmeninė erdvė. Sąveikos laike ir erdvėje. Grupes ir organizacijos. Grupės samprata. Pirminės ir antrinės grupės. Grupių funkcijos. Grupės dydis ir struktūra. Charizminės grupės. Gemeinschaft ir Gesellschaft tipo santykiai. Organizacijos samprata. Totalinės organizacijos. Savanoriškos organizacijos. Biurokratinės organizacijos. Max’o Weberio idealus biurokratijos tipas. Neformalūs santykiai organizacijoje. Biurokratijos disfunkcijos. Mechanistinės ir organinės sistemos. Idealaus biurokratijos tipo bruožai (M. Weberis). Michelio Foucault organizacijų teorija. Japoniškas organizacijos modelis. Valdymo transformacija. Tinklaveikos organizacijos. Adhokratija. Postmodernioji organizacija. "Makdonaldizacija". Lytis. Lyties ir socialinės lyties sąvokos. Biologiniai ir socialiniai skirtumai tarp lyčių. Lyčių vaidmenys. Lyčių socializacija. Lyčių nelygybė. Lyčių nelygybės aiškinimas. Moteriškumai, vyriškumai ir santykiai tarp lyčių: Connellio lyčių tvarka, vyriškumo transformacijos. Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai. Seksualumas Vakarų kultūroje. Homoseksualumas. Homoseksualumo tipai. Požiūriai į homoseksualumą. Prostitucija. Prostitucijos aiškinimai. Šeima. Sąvokos: giminystė, santuoka, šeima. Šeimų formos. Šeimos klasifikacijos. Santuokos formos. Šeimos modelių kaitos tendencijos Lietuvoje Deviacija. Deviacijos samprata. Biologiniai deviacijos (nusikaltimų) aiškinimai. Psichologiniai deviacijos aiškinimai. Funkcionalizmo teorijos: Nusikaltimas ir anomija. Mertono deviacijų klasifikacija. Interakcionizmo teorijos: Diferencinio ryšio teorija. Stigmatizacijos teorija. Konfliktų teorijos: "naujoji kriminologija". Naujasis kairysis realizmas, kontrolės teorija. Oficialios nusikalstamumo statistikos trūkumai. Viktimizacijos tyrimai. Nusikaltimų aukos ir kaltininkai: Lytis ir nusikaltimas. Nusikaltimai prieš homoseksualus. Jaunimas ir nusikaltimai. Baltųjų apykaklių nusikaltimai. Organizuotas nusikalstamumas. Kalėjimai: atsakas į nusikaltimus? Socialinės kontrolės būdai ir sistemos. Socialinė nelygybė ir stratifikacija. Socialinės stratifikacijos samprata. Stratifikacijos sistemos. Karlo Marxo klasių teorija. Maxo Weberio stratifikacijos teorija. Daviso ir Mooro stratifikacijos teorija. Eriko Wrighto klasių teorija. Klasių matavimas: dažniausiai taikomi klasinės padėties rodikliai. Klasė ir gyvenimo būdas. Lytis ir stratifikacija. Socialinis mobilumas: vertikalus, horizontalus, vidinis kartos, kartų. Socialinės stratifikacijos tyrimai pokomunistinėje Lietuvoje. Religija. Religijos apibrėžimas. Religijų įvairovė: totemizmas ir animizmas, judaizmas, krikščionybė, islamas, induizmas, budizmas, konfucianizmas, daosizmas. Religija klasikų darbuose: Marxo, Durkheimo ir Weberio religijos teorijos, jų vertinimas. Religinių organizacijų tipai: bažnyčios ir sektos, denominacijos ir kultai. Sekuliarizacijos tezė. Sekuliarizacijos matmenys. Religinių pokyčių aiškinimai racionalaus pasirinkimo paradigmoje. Naujieji religiniai sąjūdžiai. Wallis NRS klasifikacija. Religinis fundamentalizmas. Islamiškasis, Krikščioniškasis fundamentalizmai. Politinė sistema. Sąvokos: vyriausybė, politika ir galia. Modernios valstybės išskirtiniai bruožai: suverenitetas, pilietybė, nacionalizmas. Politinio valdymo tipai: monarchija, demokratija, autoritarizmas. Marshall išskirti teisių tipai. Pasaulinė liberaliosios demokratijos sklaida: komunizmo žlugimas, liberaliosios demokratijos populiarumo priežastys, demokratijos paradoksas. Demokratinio elito teorijos prieš pliuralistines teorijas. Demokratijos būklės diagnostika. Partinė sistema. Pilietinė visuomenė ir politinė kultūra. Ekonominė sistema. Ką tiria ekonomikos sociologija? Pagrindiniai ekonomikos sociologijos teiginiai. Darbo samprata. Darbo reikšmė žmonių gyvenime. Užimtumo raidos tendencijos. Darbo pasidalinimas moderniose visuomenėse. Darbas ir lytis. Darbas ir šeima. Nedarbas ir jo neigiamos pasekmės. Nedarbo analizė. Netikrumas dėl darbo ir jo pasekmės. Kas yra vartojimas vartotojų visuomenėje? Sociologinės teorijos aiškinančios vartotojų visuomenę. Kūno sociologija. Kas yra vadinama tradicine, o kas alternatyvia medicina? Kas yra biomedicinos sveikatos modelis? Ką tiria kūno sociologija? Socialinis sveikatos pamatas: socialinė epidemiologija. Klasė ir sveikata. Lytis ir sveikata. Biomedicinos sveikatos modelis. Sociologiniai požiūriai į sveikatą ir ligą. Socialiniai pokyčiai. Maištas. Minios ir kitos kolektyvinio veiksmo formos. Socialiniai judėjimai. Jų klasifikacija. Socialinių judėjimų sąlygos. Globalizacijos matmenys: skatinantys veiksniai ir priežastys. Diskusijos dėl globalizacijos. Globalizacijos poveikis žmonių kasdieniam gyvenimui. Globalizacija ir rizika. Globalizacija ir nelygybė. Urbanizacija ir urbanizmas. Miesto sociologijos tyrimų sritis. Urbanizacijos teorijos: Čikagos mokykla; urbanizacija ir sukurtoji aplinka; urbanizacija ir socialiniai judėjimai. Čikagos mokykla (R. Parkas, E. Burgessas, L. Wirthas). Miestai ir skurdas, nusikaltimai, tarša. Vakarų miestų raidos tendencijos: priemiesčių susidarymas, senųjų miestų centrų nykimas, miesto konfliktai, miestų atnaujinimas. Miestai besivystančiose šalyse. Miestai ir globalizacija: globaliniai didmiesčiai, didmiestis ir periferija, globalinis didmiestis ir nelygybė Sociologinis tyrimas. Ar sociologija yra mokslas? Tyrimo procesas. Socialinių reiškinių priežasčių nustatymo sudėtingumas. Informacijos rinkimo metodai. Empirinio tyrimo ir teorijos ryšys. Žiniasklaida ir komunikacijos. Sąvokos: žiniasklaida, viešoji nuomonė. Televizijos poveikis. Informavimo priemonių teorijos. Naujųjų komunikacijų technologija. Internetas. Žiniasklaida ir imperializmas. Teisinio žiniasklaidos reguliavimo problema. Pasaulio gyventojų gausėjimas. Kas yra demografija? Kokia gyventojų kaitos dinamika? Pagrindinės demografijos sąvokos. Kas yra demografinė pareiga? Būsimo gyventojų gausėjimo prognozės. Sociologijos teorija. Paradigmos ir teorijos sąvokos. Šiuolaikinės sociologijos teorinės paradigmos. Teorinės dilemos. Skaityti daugiau
