Visuomenė kaip mokslinio tyrimo objektas. Sociologijos teorijos. Pozityvistinė sociologija. O. Kontas (Conte) (1798–1857). Herbertas Spenseris (1820–1903). Emilis Durkheimas (1858–1917). Karlo Markso (Marx, 1818–1883) socialinė teorija. Makso Vėberio sociologija. Subjektyvistinė – fenomenologinė sociologija. Struktūrinis funkcionalizmas. T. Parsonsas (1902–1979), R. Mertonas (1910) Konflikto sociologija. Luisas Kozeris (L. Coser 1913). Ralfas Darendorfas (1929). Kritinė – radikalioji sociologija. Frankfurto mokyklos socialinė filosofija. Erichas Fromas. Socialinė struktūra. Socialiniai sluoksniai. Socialinės grupės. Masė ir elitas. Minios elgesio dėsningumai ir stereotipai. Elito problema Lietuvoje. Socialiniai institutai (institucijos). Valstybės istoriniai tipai ir valdymo formos. Partijos. Utopijos. Ideologija. Liberalizmas. Konservatizmas. Socialdemokratizmas. Religija ir jos socialinis vaidmuo. Religinė sąmonė ir jos raida. Religijos funkcijos. Religija ir bažnyčia. Bažnyčia ir valstybė. Religinis fundamentalizmas ir religinis modernizmas. Asmuo ir visuomenė. Socializacijos procesas. Socialinės kontrolės vaidmuo. Socializacijos institucijos. Papročių ir dorovės vaidmuo socializacijos procese. Dorovės socialinis vaidmuo. Etiketo socialinis vaidmuo. Žiniasklaidos socialinis vaidmuo. Socialinis konfliktas. Socialiniai judėjimai. Pilietinio nepaklusnumo protesto akcijos. Sociologija ir sociologiniai tyrimai. Skaityti daugiau
Sociologija (48)Sociologija, konspektas
(8 puslapiai)
Socialinės grupės apibrėžimas ir tipai; grupių dinamika ir lyderiavimas. Organizacijos apibrėžimas ir tipai; neformali organizacija. Biurokratijos apibrėžimas, M. Weber idealus biurokratijos tipas ir biurokratijos trūkumai. Socialinės institucijos apibrėžimas ir tipai. Socialinės stratifikacijos apibrėžimas, socialinės stratifikacijos sistemos ir pagrindiniai jų elementai, socialinio sluoksnio (klasinės priklausomybės) nustatymo metodai ir skirtingų sociologų išskiriami kriterijai. Socialinio mobilumo apibrėžimas, tipai ir teorinės interpretacijos (funkcionalizmas, socialinis konfliktas ir socialinės reprodukcijos koncepcija). Socialinės kontrolės apibrėžimas, agentai ir sociologinės teorinės interpretacijos (struktūrinis funkcionalizmas ir socialinis konfliktas). Socialinės deviacijos apibrėžimas, šaltiniai, funkcijos ir disfunkcijos bei sociologinės teorinės interpretacijos (socialinio konflikto, struktūrinės įtampos, kultūrinio perdavimo etikečių klijavimo perspektyvos). Šeimos sociologiniai apibrėžimai ir pagrindinės šeimos funkcijos, šeimos formos ir santykiai šeimoje, santuoka, skyrybos, šeimos ir santuokos alternatyvos, smurtas šeimose. Religijos apibrėžimas ir pagrindiniai jos elementai: religijų įvairovė bei sociologinės teorinės interpretacijos (struktūrinio funkcionalizmo ir socialinio konflikto), religinių organizacijų formos (bažnyčia, sekta, denominacija, kultas), sekuliarizacija, dabartiniai religiniai judėjimai pasaulyje. Išsimokslinimo samprata ir funkcijos, išsimokslinimo organizavimas ir jo formos, aukštasis mokslas, išsimokslinimo ir socialinės stratifikacijos sociologinės teorinės interpretacijos (B. Berstein kalbos kodų, I. Illich slaptosios mokymo programos, P. Willis kultūrinės reprodukcijos analizės perspektyvos). Politinės sistemos apibrėžimas, tipai ir sociologinės teorinės interpretacijos, galios ir valdžios samprata ir tipai, politinės organizacijos; politinės partijos ir interesų grupės, elito teorijos, pliuralizmas, politinės kultūros samprata; politinis dalyvavimas, tipai ir formos. Socialinės kaitos apibrėžimas ir pagrindiniai socialinę kaitą lemiantys veiksniai bei sociologinės teorinės interpretacijos (evoliucinės, ciklinės ir socialinio konflikto perspektyvos). Globalizacijos apibrėžimai ir teoriniai požiūriai į globalizaciją; modernizacija. Kolektyvinės elgsenos apibrėžimas ir tipai; socialinio judėjimo apibrėžimas ir tipai; sociologinės teorinės interpretacijos. Skaityti daugiau
Sociologija (49)Sociologija, konspektas
(24 puslapiai)
Įvadas. Sociologinė perspektyva. Sociologijos atsiradimas ir jos objektas. Ankstyvieji sociologai. A. Comte. E. Durkheim. M. Weber. K. Marx. Šiuolaikinė sociologija. Kodėl verta studijuoti sociologiją? Kultūra, visuomenė ir individas. Kultūra, visuomenė ir individas. Simboliai. Vertybės. Normos. Kultūrų įvairovė. Kultūra kaip išlaisvinimo ir kaip suvaržymo priemonė. Modernioji sociologinė teorija. Simbolinis interakcionizmas ir mikrosociologinės teorijos. Kitos mikrosociologinės perspektyvos. Dramaturginė analizė: Erwin Goffman. Etnometodologija. Makrosociologinė teorija. Talcott Parsons. Konflikto teorija. Socializaija. Socializacijos metu vyksta du procesai. Pirminė socializacija. Ankstyvosios socializacijos pagrindai. Socializacija kaip savęs suvokimo procesas. Socializacijos etapai. Deviacijų sociologija. Biologiniai deviacijos aiškinimai. Sociologiniai deviacijos aiškinimai. Konflikto teorija. Deviacija ir kapitalizmas. Socialinė stratifikacija. Konflikto teorija. Struktūrinis funkcionalizmas. Socialinė sąveika ir organizacija. Padėtis ir vaidmuo. Socialinės grupės samprata. Organizacijos. Biurokratija. Skaityti daugiau
Sociologija (6)Sociologija, konspektas
(45 puslapiai)
Sociologija kaip mokslas. Socialinės minties raida istorijos eigoje. Sociologija ir kiti mokslai. Teorinė ir taikomoji sociologija. Pagrindiniai sociologinės analizės lygmenys. Pagrindiniai požiūriai į socialinių santykių esmę: suderinamumas, konfliktas, simbolinė sąveika. Socialinio tyrimo tikslai, objektai, dalykai, tyrimo imties atrankos metodai. Literatūros panaudojimo tyrime tikslai ir pateikimo vieta. Kokybinio tyrimo strategijos ir kiekybinio tyrimo metodai. Duomenų rinkimo ir analizės metodai. Paradigmos ir teorijos samprata sociologiniame tyrime. Pagrindines kokybinės ir kiekybinės paradigmų prielaidos – ontologinė, epistemiologinė, aksiologinė, retorinė ir metodologinė. Paradigmos pasirinkimo kriterijai atliekant tyrimą. Visuomenė. Visuomenės samprata socialinės minties istorijoje ir šiuolaikinėje sociologijoje. Pagrindinės socialinio gyvenimo sferos. Socialinio gyvenimo prielaidos ir sąlygos. Kultūros samprata. Kultūros elementai. Asmenybė. Asmenybės sociologinė problema. Biogeniniai, psichogeniniai ir sociogeniniai asmenybės elementai. Asmenybės teorijos. Asmens kultura ir visuomenes kultūra. Socializacija ir resocializacija. Socialiniai ryšiai. Socialinės institucijos. Socialinės normos. Nukrypimai nuo socialinės normos (deviacijos). Socialinė kontrolė. Socialinės sankcijos. Socialinės grupės. Socialinė organizacija. Socialinė struktūra. Socialinė stratifikacija. Socialinis mobilumas. Kūno sociologija. Kūnas ir socialinės technologijos. Lytis (sex) ir giminė (gender). Feministinė sociologija. Maskulinistinė ir queer teorijos. Lyties (sex) sociologija. Medicininė sociologija. Sveikatos ir nesveikatos sociologinė samprata. Gydytojo-paciento santykiai. Ligoninė kaip socialinė institucija. Sveikatos priežiūros sistema kaip socialinė institucija. Socialinė struktūra ir sveikata. Moterys ir sveikata. Skaityti daugiau
Sociologija (9)Sociologija, konspektas
(7 puslapiai)
Sociologija. Sociologijos objektas. Sociologijos ryšiai su kitais mokslais. Klasikai. Emilis Durkheimas. P. Sorokin. Neil Smelser. Sociologijos funkcijos. Siekiai. Sociologijos struktūra, pagrindinės teorijos ir paradigmos. Sociologijos žinojimas. Pagrindiniai sociologijos sąveikos principai. Šeimos modelis remiantis įvairiomis paradigmomis. Karlas Marksas. Marksizmas. Socialinių faktų grupės. "Savižudybė". M.Vėberis. Sociologija Lietuvoje. Lietuvių autoriai. Kunigas Šaulys. Petras Leonas. Vydūnas. Šaltkauskis. A. Maceina. Mykolas Riomeris. Skaityti daugiau
Sociologijos atsiradimo priežastys. Klasikinė Prancūzijos sociologija. Apšvieta ir sociologijos atsiradimas Prancūzijoje. Konservatyvi reakcija į Apšvietą. Pagrindinės klasikinės Prancūzijos sociologijos atsiradimo prielaidos. Claude Henri Saint-Simon. Auguste Comte. Emile Durkheim. Vokietijos sociologijos vystymasis Hegel filosofijos bruožai, įtakoję Marx. Feuerbach filosofijos bruožai įtakoję Marx. Dėl didelio darbų skaičiaus yra sunkiai apibendrinamas. Pagrindiniai akcentai. Marx atmetimo priežastys. Max Weber. Immanuel Kant (1724-1804) ir Friedrich Nietzsche (1844-1900) įtaka Weber sociologijai. Weber’io patrauklumo vėlesniems teoretikams priežastys. Georg Simmel. Britanijos sociologijos kilmė. Politinės ekonomijos, ameliorizmo ir socialinė evoliucijos sampratos. Italijos sociologija. Skaityti daugiau
Sociologijos įvadasSociologija, konspektas
(41 puslapis)
Įvadas. Sociologijos apibrėžimas. Sociologinės perspektyvos bruožai. Sociologinių žinių naudingumas. Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emile’is Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis. Kultūra. Sociologinė kultūros samprata. Visuomenės ir kultūros santykis. Kultūros komponentai: simboliai, kalba, vertybės, normos, materialiniai artefaktai. Kultūrų įvairovė: subkultūros, kontrkultūros. Kultūros tyrimai: kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Socializacijos sąvokos apibrėžimas. Pirminė, antrinė socializacija. Resocializacija. Socialiniai vaidmenys. Socialinis ir asmeninis identitetas. Socializacijos veiksniai. Ikimodernios visuomenės, joms būdingi bruožai. Industrinės visuomenės. Industrializacija. Globali raida: Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis pasauliai. Naujos industrinės šalys. Socialinė kaita ir jos priežastys (fizinė aplinka, politinė organizacija, kultūros veiksniai). Socialinė kaita moderniuoju laikotarpiu (ekonominės, politinės ir kultūrinės įtakos). Socialinė sąveika. Kasdienio gyvenimo tyrimo svarba. Mikrosociologija ir makrosociologija. Neverbalinis bendravimas: veidas, emocijos ir gestai. Nefokusuota ir fokusuota sąveika (susidūrimai), riboženkliai. Įspūdžio valdymo dramaturginė analizė: socialinis vaidmuo, priskirtas ir pasiektas statusas, pagrindinis statusas, scena, užkulisiai. Socialinis tikrovės konstravimas. Mainų teorija. Asmeninė erdvė. Sąveikos laike ir erdvėje. Grupes ir organizacijos. Grupės samprata. Pirminės ir antrinės grupės. Grupių funkcijos. Grupės dydis ir struktūra. Charizminės grupės. Gemeinschaft ir Gesellschaft tipo santykiai. Organizacijos samprata. Totalinės organizacijos. Savanoriškos organizacijos. Biurokratinės organizacijos. Max’o Weberio idealus biurokratijos tipas. Neformalūs santykiai organizacijoje. Biurokratijos disfunkcijos. Mechanistinės ir organinės sistemos. Idealaus biurokratijos tipo bruožai (M. Weberis). Michelio Foucault organizacijų teorija. Japoniškas organizacijos modelis. Valdymo transformacija. Tinklaveikos organizacijos. Adhokratija. Postmodernioji organizacija. "Makdonaldizacija". Lytis. Lyties ir socialinės lyties sąvokos. Biologiniai ir socialiniai skirtumai tarp lyčių. Lyčių vaidmenys. Lyčių socializacija. Lyčių nelygybė. Lyčių nelygybės aiškinimas. Moteriškumai, vyriškumai ir santykiai tarp lyčių: Connellio lyčių tvarka, vyriškumo transformacijos. Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai. Seksualumas Vakarų kultūroje. Homoseksualumas. Homoseksualumo tipai. Požiūriai į homoseksualumą. Prostitucija. Prostitucijos aiškinimai. Šeima. Sąvokos: giminystė, santuoka, šeima. Šeimų formos. Šeimos klasifikacijos. Santuokos formos. Šeimos modelių kaitos tendencijos Lietuvoje Deviacija. Deviacijos samprata. Biologiniai deviacijos (nusikaltimų) aiškinimai. Psichologiniai deviacijos aiškinimai. Funkcionalizmo teorijos: Nusikaltimas ir anomija. Mertono deviacijų klasifikacija. Interakcionizmo teorijos: Diferencinio ryšio teorija. Stigmatizacijos teorija. Konfliktų teorijos: "naujoji kriminologija". Naujasis kairysis realizmas, kontrolės teorija. Oficialios nusikalstamumo statistikos trūkumai. Viktimizacijos tyrimai. Nusikaltimų aukos ir kaltininkai: Lytis ir nusikaltimas. Nusikaltimai prieš homoseksualus. Jaunimas ir nusikaltimai. Baltųjų apykaklių nusikaltimai. Organizuotas nusikalstamumas. Kalėjimai: atsakas į nusikaltimus? Socialinės kontrolės būdai ir sistemos. Socialinė nelygybė ir stratifikacija. Socialinės stratifikacijos samprata. Stratifikacijos sistemos. Karlo Marxo klasių teorija. Maxo Weberio stratifikacijos teorija. Daviso ir Mooro stratifikacijos teorija. Eriko Wrighto klasių teorija. Klasių matavimas: dažniausiai taikomi klasinės padėties rodikliai. Klasė ir gyvenimo būdas. Lytis ir stratifikacija. Socialinis mobilumas: vertikalus, horizontalus, vidinis kartos, kartų. Socialinės stratifikacijos tyrimai pokomunistinėje Lietuvoje. Religija. Religijos apibrėžimas. Religijų įvairovė: totemizmas ir animizmas, judaizmas, krikščionybė, islamas, induizmas, budizmas, konfucianizmas, daosizmas. Religija klasikų darbuose: Marxo, Durkheimo ir Weberio religijos teorijos, jų vertinimas. Religinių organizacijų tipai: bažnyčios ir sektos, denominacijos ir kultai. Sekuliarizacijos tezė. Sekuliarizacijos matmenys. Religinių pokyčių aiškinimai racionalaus pasirinkimo paradigmoje. Naujieji religiniai sąjūdžiai. Wallis NRS klasifikacija. Religinis fundamentalizmas. Islamiškasis, Krikščioniškasis fundamentalizmai. Politinė sistema. Sąvokos: vyriausybė, politika ir galia. Modernios valstybės išskirtiniai bruožai: suverenitetas, pilietybė, nacionalizmas. Politinio valdymo tipai: monarchija, demokratija, autoritarizmas. Marshall išskirti teisių tipai. Pasaulinė liberaliosios demokratijos sklaida: komunizmo žlugimas, liberaliosios demokratijos populiarumo priežastys, demokratijos paradoksas. Demokratinio elito teorijos prieš pliuralistines teorijas. Demokratijos būklės diagnostika. Partinė sistema. Pilietinė visuomenė ir politinė kultūra. Ekonominė sistema. Ką tiria ekonomikos sociologija? Pagrindiniai ekonomikos sociologijos teiginiai. Darbo samprata. Darbo reikšmė žmonių gyvenime. Užimtumo raidos tendencijos. Darbo pasidalinimas moderniose visuomenėse. Darbas ir lytis. Darbas ir šeima. Nedarbas ir jo neigiamos pasekmės. Nedarbo analizė. Netikrumas dėl darbo ir jo pasekmės. Kas yra vartojimas vartotojų visuomenėje? Sociologinės teorijos aiškinančios vartotojų visuomenę. Kūno sociologija. Kas yra vadinama tradicine, o kas alternatyvia medicina? Kas yra biomedicinos sveikatos modelis? Ką tiria kūno sociologija? Socialinis sveikatos pamatas: socialinė epidemiologija. Klasė ir sveikata. Lytis ir sveikata. Biomedicinos sveikatos modelis. Sociologiniai požiūriai į sveikatą ir ligą. Socialiniai pokyčiai. Maištas. Minios ir kitos kolektyvinio veiksmo formos. Socialiniai judėjimai. Jų klasifikacija. Socialinių judėjimų sąlygos. Globalizacijos matmenys: skatinantys veiksniai ir priežastys. Diskusijos dėl globalizacijos. Globalizacijos poveikis žmonių kasdieniam gyvenimui. Globalizacija ir rizika. Globalizacija ir nelygybė. Urbanizacija ir urbanizmas. Miesto sociologijos tyrimų sritis. Urbanizacijos teorijos: Čikagos mokykla; urbanizacija ir sukurtoji aplinka; urbanizacija ir socialiniai judėjimai. Čikagos mokykla (R. Parkas, E. Burgessas, L. Wirthas). Miestai ir skurdas, nusikaltimai, tarša. Vakarų miestų raidos tendencijos: priemiesčių susidarymas, senųjų miestų centrų nykimas, miesto konfliktai, miestų atnaujinimas. Miestai besivystančiose šalyse. Miestai ir globalizacija: globaliniai didmiesčiai, didmiestis ir periferija, globalinis didmiestis ir nelygybė Sociologinis tyrimas. Ar sociologija yra mokslas? Tyrimo procesas. Socialinių reiškinių priežasčių nustatymo sudėtingumas. Informacijos rinkimo metodai. Empirinio tyrimo ir teorijos ryšys. Žiniasklaida ir komunikacijos. Sąvokos: žiniasklaida, viešoji nuomonė. Televizijos poveikis. Informavimo priemonių teorijos. Naujųjų komunikacijų technologija. Internetas. Žiniasklaida ir imperializmas. Teisinio žiniasklaidos reguliavimo problema. Pasaulio gyventojų gausėjimas. Kas yra demografija? Kokia gyventojų kaitos dinamika? Pagrindinės demografijos sąvokos. Kas yra demografinė pareiga? Būsimo gyventojų gausėjimo prognozės. Sociologijos teorija. Paradigmos ir teorijos sąvokos. Šiuolaikinės sociologijos teorinės paradigmos. Teorinės dilemos. Skaityti daugiau
Sociologijos įvadas (2)Sociologija, konspektas
(14 puslapių)
Konspektas pagal Anthony Giddens "Sociologija" vadovėlį. Sociologijos teorijos 1 – klasikinė sociologija. A. Comte. K. Marxas. H. Spenceris. E. Durkheimas. M. Weberis. Sociologijos teorijos 2 – šiuolaikinės teorijos. Fenomenologija. Etnometodologija. Simbolinis interakcionizmas. Postmodernizmas. Socialinė demografija. Demografija. Gimstamumas. Mirtingumas. Migracija. Socializacija. Resocializacija. Grupės ir organizacijos. Deviantinis elgesys ir socialinė kontrolė. Socialinės kontrolės sampratos. Marginalumas. Socialinė stratifikacija. Dominuojančios šiuolaikinės socialinės stratifikacijos teorijos. Socialiniai institutai: šeima. Šeima. Gyventojai pagal šeimyninę padėtį Lietuvoje. Socialiniai institutai: švietimas. Skaityti daugiau
Sociologijos klasikaiSociologija, konspektas
(67 puslapiai)
Karlo Markso kūrybinis palikimas. istorinio materializmo idėjos "Vokiečių ideologijoje". Istorinio materializmo idėjos "Vokiečių ideologijoje". Vėlyvoji Karlo Markso istorinio materializmo teorija. Karlso Markso kapitalistinės formacijos teorija. Visuotinis kapitalistinio kaupimo dėsnis K. Marxo kapitalizmo teorijoje. K. Markso pradinio kapitalo kaupimo analizė. K. Markso kapitalizmo ateities prognozės. M. Vėberis ir jo mokslinis palikimas, kelias į sociologiją ir socialinės sociologijos koncepcija. Socialinių mokslų neutralumo principo pagrindimas M. Vėberio darbuose. M. Weberio suprantančios sociologijos koncepcija ir jos raida. Aiškinančio supratimo metodologinės taisyklės ir sociologinės veiklos teorijos idėjos. Pamatinių sociologinių kategorijų analizė. Maxo Weberio istorinių – sociologinių tyrimų centrinė tema. Racionalaus kapitalizmo sąvoka ir jo galimybės sąlygų analitika. M. Weberio racionalaus kapitalizmo atsiradimo Vakaruose aiškinimai, jo ateities prognozės, jų pagrindai bei ydos. M. Weberis apie skiriamuosius Vakarų bruožus ir "kapitalizmo dvasią". Religiniai pasaulietinės askezės pagrindai. Ekonominės, socialinės ir kultūrinės racionaliosios protestantų askezės pasekmės. "Vėberio tezės" loginė struktūra, ištakos, recepcija, kritika. Vėberis apie išganymo religijų skiriamuosius bruožus, jų atsiradimo ir raidos varomąsias socialines jėgas. Klasinio ir luominio religingumo sąlygotumo problema M. Weberio lyginamojoje istorinėje religijos sociologijoje. Teodicėjos problema išganymo religijose. Išganymo religijų sistematika ir jų reikšmės kasdienio gyvenimo būdo racionalizacijai vertinimas M. Weberio lyginamoje istorinėje religijos sociologijoje. Išganymo religijų etika ir pasaulis. Maxo Weberio metodologijos (suprantančios sociologijos koncepcijos) ir jos substancialiųjų (empirinių) tyrimų santykio problema. E. Diurheimo kūrybinis palikimas. Sociologijos metodo taisyklės, E. Durkheimo visuomeninio darbo pasidalijimo aiškinimas. E. Durkheimo modernių visuomenių socialinių patologijų analizė. E. Durkheimo sociologinis savižudybės aiškinimas: nesocialinio pobūdžio veiksniai. E. Durkheimo sociologinis savižudybės aiškinimas: socialinės priežastys ir socialiniai tipai. Altruistinės savižudybės tipai ir jų pavyzdžiai, paplitimo sąlygos. E. Durkheimo sociologinis savižudybės aiškinimas: savižudybė kaip socialinis reiškinys. Savižudybingumas. E. Durkheimo religijos ir pažinimo sociologijos idėjos. E. Durkheimo sociologijos kritika. Skaityti daugiau
Sociologijos pagrindai (2)Sociologija, konspektas
(6 puslapiai)
Sociologijos samprata. Sociologijos objektas. Pagrindinės sociologijos funkcijos. Socialinio pažinimo ypatumas. Sociologija kaip sąmoningumo forma. Sociologinė vaizduotė. Sociologinės vaizduotės trimatiškumas. Sociologijos atsiradimas. Sociologijos pradininkai. Auguste Comte. Karl Marx. Herbert Spencer. Emil Durkheim. Max Weber. Sociologija ir kiti socialiniai mokslai. Sociologijos teorinės paradigmos. Skaityti daugiau
Pirminė sociologinė informacija. Instrumentarijus. Metodas. Dokumentų analizė. Metodo privalumai. Metodo trūkumai. 2 pagrindiniai dokumentų analizės tipai. Stebėjimas. Stebėjimo rūšys. Stebėjimo procedūros etapai. Stebėjimo, kaip sociologinės informacijos rinkimo metodo, privalumai. Stebėjimo trūkumai. Apklausa. Apklausos metodo taikymo atvejai. Anketinės apklausos privalumai (grupinės). Metodo trūkumai. Anketa. Anketos sudarymo metodiniai principai. Anketinių klausimų tipai. Eksperimentas. Eksperimento privalumai. Eksperimento trūkumai. Eksperimento vyksmas. Duomenų statinė analizė. Skaityti daugiau
Sociologinės informacijos patikimumo kontrolės metodaiSociologija, konspektas
(7 puslapiai)
Galimos priežastys, dėl kurių respondentas nenori sąžiningai atsakyti į anketą. Priežastys, susijusios su apklausimo situacija. Priežastys, susijusios su apklausėjo dalyvavimu. Priežastys, susijusios su tyrimo procedūra ir jo atlikimo priemonėmis. Galimos priežastys, dėl kurių respondentas nesugeba teisingai atsakyti į anketos klausimus. Išorinė kontrolė. Vidinė kontrolė. Skaityti daugiau
Sociologinis dienoraštisSociologija, konspektas
(8 puslapiai)
Įžanga. 1 seminaras: sociologijos plėtojimasis sovietinėje visuomenėje. 2-3 seminarai: šiuolaikinė sveikatos politika. 4 seminaras: sveikatos priežiūros įstaigos ir sveikatos priežiūros sistemos kaip socialinės institucijos. 5 seminaras: nepasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugų tiekimu. Skaityti daugiau
StruktūralizmasSociologija, konspektas
(7 puslapiai)
Struktūralizmo teorija. Įvadas. Claude Levi-Strauss (Klodas Levi-Strosas). Fernand Braudel (Fernandas Brodelis). Pierre Bourdieu. Struktūralizmo kritika. Struktūralizmo reikšmė socialiniam darbui. Išvados. Skaityti daugiau
Šeimos samprataSociologija, konspektas
(10 puslapių)
Šeimos samprata. Šeimos organizavimo principai. Galia ir valdžia šeimoje. Santuokos formos. Šeimos formos. Šeimos funkcijos. Skaityti daugiau
Šeimos sociologijos teorijosSociologija, konspektas
(14 puslapių)
Šeimos tyrimai. Šeimos tyrimo istorija. konceptualūs požiūriai į šeimos sociologiją. Socialinių mainų teorinis požiūris. Konfliktų teorinis požiūris. Struktūrinis funkcionalizmas. Simbolinė sąveika. Vystymosi teorija. Apibendrinimas. Skaityti daugiau
Teisės sociologijaSociologija, konspektas
(19 puslapių)
Teisės sociologijos samprata. Savaiminė teisė. Instrumentinis požiūris į teisinę kritiką. Teisinių reiškinių samprata. Teisingumas ir jo interpretacijos. Ankstyvieji sociologiniai požiūriai į teisę. I. Sammerio teorija. Teisinių ir socialinių neteisimų reiškinių skirties (teisiškumo) samprata. Teisės sistemos sociologinis apibūdinimas. Teisės sociologijos ryšiai su kitais mokslais, su lyginamąja teise ir teisės istorija. Teisinė akultūrizacija. Teisės sociologijos minties raida nuo antikos iki viduramžio. Infrajuridiniai reiškiniai ir jų kategorijos. Teisės sociologijos minties raida viduramžiais ir naujaisiais laikais. Teisinis pliuralizmas ir jo rūšys. Teisinis individualizmas ir teisė korporacinėje visuomenėje. Teisės sociologijos formavimasis XIX amžiuje. Teisinės profesijos samprata. Teisės, ideologijos ir galios sąryšio interpretavimas marksizme. Teisės sociologijos kaip mokslo atsiradimas. Pasitikėjimo Lietuvos respublikos teismais problemos. Teisės sociologinio tyrimo metodologiniai principai. Policijos veiklos kultūros problemos. Dokumentų ir teismų praktikos sociologinė analizė. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Socialinių faktų stebėjimo metodai. Visuomenės teisinės kultūros samprata. Socialinio eksperimento metodai. Legislatyvinio eksperimento trūkumai. Teisės politika ir teisė. Teisinio konflikto Dinamika ir tipologija. Teisės sociologinio tyrimo programa. Teisinė sąmonė ir teisinė kultūra kaip socializacijos veiksnys ir rezultatas. Sociologinė pagalba teisėjams. Asmenybės socializacijos teis samprata. Teisėkūros sociologija. Teismai ir ginčai. Teisėjų elgesys. Teisės sociologijos sritys ir šakos. Nacionalumo ir kosmopolitiškumo santykis teisėje. Teisės socialinio veikimo mechanizmas. Skaityti daugiau
Teisės sociologija (4)Sociologija, konspektas
(24 puslapiai)
Teisės sociologija. Tesisės susiformavimo priežastys. Sociologinio požiūrio reikšmė. Analizės lygiai. Teisės sociologijos objektas. Teisinių-socialinių reiškinių atskyrimas nuo kitų socialinių reiškinių. Teisės sociologijos santykis su kitais mokslais. Su kitais visuomeniniais mokslais. Teisės sociologijos mokslo sistema. Teisės sociologijos pošakiai. Teisės sociologijos metodologija. Teisinis - sociologinis tyrimas. Teisinio sociologinio tyrimo sąvoka. Tyrimo proceso stadijos. Tyrimo etika. Teisės sociologijos metodai. Metodologiniai principai. Dokumentų tyrimas. Dokumento sąvoka teisės sociologijoje. Dokumentų kokybinė analizė. Dokumentų kiekybinė analizė. Anketos sudarymas ir apklausos atlikimas. Iškraipymai apklausoje. Kiekybinių duomenų analizė. Duomenų lyginamasis pateikimas. Eksperimentavimas. Teisės samprata teisės sociologijoje. Teisė – žmogaus socialumo pasekmė. Friedrich Savinji. Jheringas. John Ostin ir Jeremy Bentam. Gyvosios teisės teorija - Eugenijus Erlichas. Pliuralizmas. Kultūra ir teisė. Teisės akultūracijos pasekmės. Teisė - nepasiekiama idėja. Teisė kaip religija. Religija sociologiniu požiūriu. Religijos samprata. Modernus religijos traktavimas Soreno Kierkegando (Soren Kierkegaard) - danų filosofo.Pilietinės religijos reikšmė. Religijos struktūra. Konstitucijos. Mokymas apie religijos laisvės ribas. Kanonų teisės reikšmė. Skaityti daugiau
Ugdymo sociologijaSociologija, konspektas
(26 puslapiai)
Švietimo sistema. Ugdymas ir visuomenės stabilumo problema. Santykiai bendruomenėje (kolektyve), bendruomenės ugdymas. Tautiškumas – Lietuvos švietimo sistemos principas. Tautinio auklėjimo samprata, jo tikslas ir funkcijos. Pagrindinės švietimo ir ugdymo dimensijos: pedagoginė sąveika, pedagoginis aktas, pedagoginis veikimas, rezultatų analizė ir vertinimas. Mokymo rezultatų vertinimo problema. Pagrindinės švietimo ir ugdymo dimensijos: pedagoginė sąveika, pedagoginis aktas, pedagoginis veikimas, rezultatų analizė ir vertinimas. Švietimo ir ugdymo plėtotės valstybėje konceptualūs pagrindai. Pedagogų ir moksleivių būklė ugdymo įstaigose. Vadovavimo švietimui ir mokyklai stiliai ir modeliai. Socialiniai pokyčiai ir jų kryptingos kontrolės valstybėje ir visuomenėje problema. Socialinės raidos nauji fenomenai ir kryptingo ugdomojo poveikio vertinimas sociologijos kontekste. Pagrindiniai socialumo ir socializacijos veiksniai. Ugdymo universalizmo paieška. Mokytojas. Švietimo sistemos principai. Dorinis auklėjimas, jo uždaviniai ir organizavimas. Skaityti daugiau
ValdžiaSociologija, konspektas
(7 puslapiai)
Valdžios formos. Valstybės sandara. Valdymo formos. Valdžios funkcijos. Politinė sistema. Skaityti daugiau
